Kunigas B. Burneikis Klaipėdos miesto istorijoje ir žmonių atmintyje išliko kaip Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statytojas ir pirmasis jos klebonas bei Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios statybų pradininkas.
B. Burneikis gimė Tveruose (Plungės r.), savarankiškai įgijo vidurinį išsilavinimą, studijavo Telšių ir Kauno seminarijose. 1950 m. įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Veiviržėnuose, Telšiuose, Klaipėdoje.
Bažnyčią pastatė per trejus metus
Katalikų bendruomenė Klaipėdoje pokariu oficialiai buvo įregistruota 1948 m. Joje buvusiems per 30 tūkstančių tikinčiųjų buvo skirta tik viena mažutė Kristaus Apaštalų bažnyčia Bokštų gatvėje.
Po ilgų prašymų 1956 m. sovietinė valdžia leido Klaipėdoje statyti naują šventovę. Miesto komiteto sprendimu Klaipėdos katalikų bendruomenei buvo perduotas užmiestyje, Rumpiškės gatvėje, esantis 1 ha pelkėtas žemės plotas.
1957 m. birželio 30 d. buvo pašventintas kertinis Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akmuo. Tikinčiųjų Lietuvoje ir Amerikoje surinktos nemažos aukos bei savanoriškas darbas lėmė sparčią statybų eigą.
Klasikiniais elementais dekoruota modernaus stiliaus trinavė bažnyčia su 70 metrų aukščio bokštu buvo statoma pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. Statybos darbams vadovavo kunigas Liudvikas Povilionis ir tuo metu vikaru dirbęs Bronislovas Burneikis bei Bernardas Talaišis.
Per trejus metus tikintieji pastatė 63 metrų ilgio ir 25 metrų pločio bažnyčią. Pastatas iš lauko pusės buvo padengtas granitiniu tinku, jo priekį puošė 2,8 m. aukščio Marijos Taikos Karalienės statula.
1960 m. vasarą statybos darbai buvo užbaigti, o per Žolinę numatytos bažnyčios šventinimo iškilmės, tačiau tikinčiųjų viltims nebuvo lemta išsipildyti.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kieme kryžius laiko kunigai Henrikas Šulcas ir Bronislovas Burneikis. Kryžių išlydėtuvės į Kryžių kalną ir Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Bernardo Aleknavičiaus nuotr. iš KLAVB fondo
„Be kraujo neatiduosim“
„Vyskupas Petras Maželis atvyko į Klaipėdą pasakyti žmonėms pamokslą. Aš vargonais pagrojau “Marija, Marija„. Tai buvo vienintelis mano pagrojimas naujoje bažnyčioje. Baigdamas pamokslą vyskupas pasakė: “Gali būti, kad bažnyčia nebus atidaryta."
B. Burneikis tada garsiai pratrūko: „Be kraujo neatiduosim.“ Saugumiečiai išgirdo, pradėjo mus sekti„, - skaudžiais prisiminimais su “Vakarų ekspresu" dalijosi kunigas B. Talaišis.
Bažnyčios statytojai buvo apkaltinti kyšininkavimu, spekuliavimu statybinėmis medžiagomis, valstybinių lėšų grobstymu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, spekuliavimu valiuta ir pripažinti kaltais ir nuteisti.
Klebonui kun. L. Povilioniui skirti 8 metai laisvės atėmimo, konfiskuojant turtą. Kunigas B. Burneikis buvo nuteistas 4 metus kalėti.
1962 m. atimtas bažnyčios pastatas buvo aptvertas aukšta tvora, visi bažnyčios vidaus įrengimai sunaikinti. Tais pačiais metais šis pastatas buvo perduotas Lietuvos SSR Liaudies Filharmonijai. Jame įkurtas šios įstaigos filialas.
Kunigas Bronislovas Burneikis skaito evangeliją. Šv. Mišios Vasaros estradoje minint 49-ąsias trėmimų metines. Bernardo Aleknavičiaus nuotr. iš KLAVB fondo
Kalėjimas nepalaužė
Iškalėjęs visus 4 metus kunigas B. Burneikis buvo ištremtas iš Telšių vyskupijos, vikariavo Kaišiadorių vyskupijoje, Žaslių parapijoje, ir tik po keleto metų sovietų valdžia vėl leido dirbti Telšių vyskupijoje. Tirkšliuose pastatė kleboniją, Kretingoje - modernų bažnyčios bokštą, pats nuliedino varpus.
1988 m. pavasarį B. Burneikis Telšių vyskupo buvo paskirtas dar nesugrąžintos tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu ir dekanu.
Iš Kretingos kiekvieną dieną kunigas važinėjo į Klaipėdą, rūpinosi klebonijos remontu, kaupė medžiagas bažnyčiai remontuoti. Galiausiai suorganizavo didžiulę klaipėdiečių talką ir per vieną dieną paruošė ją taip, kad kitą dieną atvykęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius galėjo bažnyčią pašventinti ir koncelebruoti šv. Mišias.
Kunigas B. Burneikis nuveikė daugybę darbų, patyrė daug rūpesčių ir vargo, kol sovietmečiu buvusi Filharmonija vėl tapo bažnyčia su aukštu, vario dengtu bokštu, su gražia freska, spalvotais vitražais, ąžuoliniais suolais, naujais Kryžiaus kelio paveikslais. Tai jis surado mecenatus JAV, kurie bažnyčiai padovanojo vargonus, kainavusius daugiau kaip 65 000 JAV dolerių.
Netausodamas sveikatos, nepaisydamas aibės darbų statybose, klebonas kasdien aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus, lankė ligonius. Įpusėjus Marijos Taikos Karalienės bažnyčios restauravimo darbams klebonas B. Burneikis išrūpino Šv. Juozapo Darbininko parapijai sklypą, pastatydino laikiną koplyčią ir pradėjo kloti pamatus naujai bažnyčiai. 1990 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas kertinis Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios akmuo. Šv. Mišios imtos aukoti lauke, o netrukus ir įrengtoje koplyčioje. Kunigui B. Burneikiui vadovaujant 1991 m. pradėti mūrinės Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios darbai, tačiau jų pabaigos dvasininkas jau nesulaukė. P
o sunkios ligos 1991 m. rugsėjo 10 d. B. Burneikis mirė. Palaidotas Marijos Taiko Karalienės bažnyčios šventoriuje. „Visi vyrai paeiliui jo garbei skambinome Marijos Taikos Karalienės bažnyčios varpais. Tie buvo galingi - didysis svėrė 3 tonas, antrasis 2 t, o trečiais - 1,5 t. Išėjo didis žmogus, o kartu su juo - ir visa bažnyčios varpų istorija“, - prisiminė dar vieną B. Burenikio veiklos sritį kretingiškis, buvęs gaisrininkas Povilas Šoblinskas. B. Burneikio iniciatyva Kadagynės kaime įrengtoje varpų liejykloje nuo 1982-ųjų iki 1991-ųjų buvo nulieta apie 20 varpų Lietuvos bažnyčioms: Kretingos, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, Skuodo rajono Lenkimų, Raseinių r. Nemakščių ir kt. Daugelis jų skamba iki šiol.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą