Kur Europos žaliasis kursas nuves Lietuvos statybų pramonę

Anot projekto vykdytojo UAB „Avago“ direktoriaus Andriaus Gurskio, pagrindinis renginio tikslas - pristatyti rezultatus, tačiau ne ką mažiau svarbu ir griauti mitus apie žaliųjų technologijų vystymą statybų sektoriuje, kviesti verslą ir valdžios institucijas diskutuoti apie ateities perspektyvas.

„Savo pavyzdžiu norime paskatinti ir kitas sektoriaus įmones nebijoti drąsių idėjų, bendradarbiauti su mokslo bei valdžios įstaigomis ir siekti tvarumo savo veikloje“, - sako A. Gurskis. 

Baigiamojo projekto renginio svečius pasveikino bei įžanginį žodį tarė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, savo kalboje pabrėždamas, jog šiuo metu konservatyvus statybų sektorius privalės keistis tiek dėl būsimų Europos sąjungos standartų, tiek dėl valstybės skatinimo judėti prie antrinių žaliavų naudojimo.

Ministro žodžiais, žiediškumo indeksas, rodantis, kiek naujai gaminamuose produktuose turime antrinių žaliavų, Lietuvoje yra be galo žemas - vos 4 proc., kai ES vidurkis tuo tarpu yra 12 proc.

„Vyriausybės planuose užsibrėžiame pasiekti ES vidurkį, tai reiškia žiediškumo indeksą Lietuvoje padidinti bent 3 kartus. Be statybų pramonės dalyvavimo mes to nepasieksime”, - sako S. Gentvilas.

Vienas iš skatinimo mechanizmų yra žaliųjų pirkimų kriterijai, kuriais, anot ministro, tikimasi paskatinti paklausą antrinių produktų naudojimui, reikalaujant didesnio antrinių žaliavų procento medžiagų sudėtyje.

Ministras įvardina, jog kiekvienais metais Lietuvoje inicijuojama apie 5 mlrd. vertės materialinių investicijų, iš kurių bent pusės užsakovas yra valstybė, tad žaliųjų kriterijų pagalba tikimasi padaryti didelę įtaką.

Permainų tema buvo toliau aptariama ir panelinėje diskusijoje „Kur nuves Europos žaliasis kursas Lietuvos statybų pramonę“. Inovacijų agentūros „GreenTech Hub” padalinio vadovė Teresė Škutaitė akcentavo, kad žaliasis kursas ir būsimi reglamentai turėtų nešti žinią ne tik apie ribojimus, bet ir apie galimybes.

Taip pat akcentavo, kad Lietuva nėra didelė rinka ir tai galima išnaudoti greitesniam sprendimų priėmimui ir permainų įgyvendinimui.

Vilnius Tech vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Tomas Januševičius patikino, jog verslas mato poreikį pokyčiams, žino apie būsimus reikalavimus, tad vis daugiau įmonių kreipiasi į mokslo įstaigas, ieškodami sprendimų.

Toliau renginyje detaliai pristatytas projektas ir jo metu iš antrinių žaliavų - atliekų - sukurta tiesioginių analogų neturinti akustinė plokštė tapo puikiu praktiniu pavyzdžiu, įrėminančiu tiek Aplinkos ministro, tiek kitų panelinės diskusijos dalyvių išsakytas mintis ir parodančiu, kaip verslas, bendradarbiaudamas su mokslo ir valdžios institucijomis, gali pasiekti tvaraus technologinio proveržio. 

Pagrindinis iškeltas ir pasiektas projekto „Technologinio proceso, skirto garsą izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų poliuretano, plastmasės ir gumos atliekų gamybai, sukūrimas“ tikslas -  technologinio proceso, leidžiančio perdirbti poliuretano, plastmasės ir gumos atliekas, sukūrimas bei procese gautos medžiagos panaudojimas inovatyviam produktui – garsą izoliuojančiai akustinei plokštei – kurti.

Naujos kartos garsą mažinančių plokščių linija yra pagaminta iš antrinių žaliavų ir pasižymi itin geromis garso mažinimo savybėmis. Ji skirta gyvenamųjų, komercinių, gamybinių ir specialios paskirties patalpų konstrukciniams sprendimams.

Tad šalia tvarios gamybos bei atliekų mažinimo, UAB „Avago“ su partneriais šiuo projektu sprendžia ir garso taršos problemą, kuri tampa vis aktualesnė augančio apgyvendinimo kontekste.

Anot doc. dr. T. Januševičiaus, pasauliniame kongrese Italijoje, kuriame jis dalyvavo, garso tarša buvo pristatyta kaip antra pagal svarbą pasaulio problema po oro taršos.

Projektas „Technologinio proceso, skirto garsą izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų poliuretano, plastmasės ir gumos atliekų gamybai, sukūrimas“ (projekto kodas LT07-1-EIM-01-017) įgyvendinamas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ” žalios pramonės inovacijų srityje, dotacijos suma - 745.479,07 Eur.

UAB „Avago“ projektą vykdo su partneriais UAB „Provectus redivivus“ bei Norvegijos kompanija Sooo. Creativ Communication AS. Moksliniams tyrimams atlikti buvo bendradarbiaujama su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) bei  Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH). Projektą administruoja Inovacijų agentūra.