Kurmaitiškiai savo kaime statys apžvalgos bokštą

Idėjai rinko palaikančiųjų parašus

Pasak Kurmaičių bendruomenės pirmininkės Ingridos Rinkevičienės, apžvalgos bokštas iškiltų ant kalvos ir matytųsi atvykus nuo Kretingos, kairėje, vos pravažiavus tiltą. Tai būtų tarsi Akmenos pakrančių įsisavinimo tęstinumas, juolab kad pernai taip pat iš Gyventojų iniciatyvų projekto buvo įrengtas „Kurmių takas“, greta sutvarkytas paplūdimys su aikštelėmis. O ir kitąmet bendruomenė jau audžia mintį per projektinę veiklą dar labiau išnaudoti Akmenos upę, jos pakrantes.

„Turime tokį gamtos grožį ir siekiame jį kuo plačiau išnaudoti. Tai būtų tarsi kompleksinis darbas, juolab kad bus tvarkomos Akmenos pakrantės ir Kretingos mieste.

Kurmaitiškiai ir mūsų svečiai galėtų atvykti čia pailsėti – išsimaudyti, praeiti slėnyje įrengtu taku ir, užkopę į bokšto viršų, pasigrožėti atsiveriančiu apylinkių vaizdu, o vakarais nušvintančiu Kretingos bažnyčios bokštu“, – numatomą pramogą vaizdingai perteikė I. Rinkevičienė. Ji neslėpė, kad dėl šios iniciatyvos bendruomenės atstovai per velykinę mugę kvietė žmones susipažinti su jų idėja ir rinko palaikančiųjų parašus.

Vizualizaciją sukūrė kurmaitiškė

Įrengti bokštą bendruomenei pasiūliusi bendruomenės narė, pagal profesiją dizainerė projektuotoja Daiva Beržonskytė, sukūrusi ir Kurmaičių kaimo ženklą, talkinanti įvairiose kaimo šventėse, o pernai pasiūliusi ir „Kurmių tako“ idėją, sakė: „Mano galvoje sukasi daugybė minčių, kad kaimas taptų kuo gražesnis mums patiems ir patrauklesnis turistams. Šiemet sukūriau apžvalgos bokšto vizualizaciją, kurią ir pateikėme Savivaldybei, o Kretingos krašto žmonės už ją balsavo.“

Sumanius apžvalgos bokštą, vizija pradėta įgyvendinti: kad būtų galima įsitikinti, jog iš bokšto tikrai atsiveria puikūs vaizdai į užtvenktą Akmeną, tolumoje – į Kretingos bažnyčios bokštą, buvo paleistas dronas. Po to susisiekta su įmonėmis, kurios stato tokius bokštus ir sužinota, kad toje vietoje įmanoma bokštą pastatyti už Savivaldybės skiriamus 120 tūkst. Eur.

„Pasitarus su specialistais, buvo aptarta galimybė pastatyti 10–15 m aukščio bokštą su stikliniu balkonu. Tačiau realiai bokšto aukštis priklausys nuo geologinių vietovės tyrimų – ar pakankamai tvirtas gruntas, ar teks skirti daugiau lėšų tvirtinant pamatus“, – kalbėjo idėjos autorė D. Beržonskytė.

Galėtų pažymėti istorines vietas

Projekto idėjai pritarusi kurmaitiškė rajono Savivaldybės tarybos narė Gileta Gedvilienė pastebėjo, kad ligi šiol Kretingos rajone tėra vienintelis apžvalgos bokštas – Salantų regioninio parko iniciatyva jis įrengtas Kalnalyje ir iš jo galima apžvelgti Salanto upės ir apylinkių vaizdą. „Įgyvendinę savo projektą, būtume antrieji rajone. Su rajono vyriausiąja architekte Reda Kasnauske aptarėme, kad vieta ant Kurmaičių kalvos būtų tinkama ir vizualiai, ir dėl grunto“, – užtvirtino G. Gedvilienė.

Kurmaičių apylinkės kitapus Akmenos turtingos pilkapių, išlikęs senasis piliakalnis, tiesa, jie laiko ir dėl žmonių ūkinės veiklos gerokai apardyti. „Pilkapiai ištyrinėti, o prašalaičiui plika akimi jų nė nebesimato, nes šiandieną dėl žmonių ūkinės veiklos viskas išardyta, apaugę.

Akmenos ir Pilsupio santakoje dar išlikę piliakalnio, kurį žmonės Bažnyčios kalnu vadindavo, liekanos, tačiau vizualiai jis taip gražiai nebeatrodo, kaip kitose Žemaitijos vietovėse. Būtų įdomu, jeigu bokšte būtų įrengta kažkokia schema su šių istorinių objektų aprašais“, – kalbėjo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Prioritetas – sutvarkyti griuvenas?

Iš šaknų kurmaitiškis, čia gimęs augęs, paupius išbraidęs, pagal specialybę režisierius Donatas Žilinskas nudžiugo, kad jų kaime atsiras dar vienas įdomus objektas, tačiau ir suabejojo: „Graži ta mūsų Akmena, iš viršaus vienoje pusėje atsivertų labai gražios vietos, bet atsisukus atgal – vaizdas prastokas, vien gamybiniai pastatai ir griuvenos.“

Greta esančios medienos įmonės „P. Varkojis ir kompanija“ vadovas Pranas Varkojis, paklaustas, kaip manąs, ar bokštui parinkta tinkama vieta, juokavo: „Situacija beveik anekdotinė: kai kažkada mes pradėjome statytis, privažiuoti buvo sudėtinga. Sakiau: kasam kanalą iki jūros ir plaukiam. Bet to švyturio kaip nėr, taip nėr. Tai va, pagaliau bus.“

O šiaip, jis pasvarstė, kad galbūt apžvalgos bokštą reikėtų statyti atokiau nuo kelio – skalbyklos, jo įmonės komplekso, apgriuvusio kultūrnamio ir kitų griuvenų – už paplūdimio, kur atsivertų daugiau gamtos ir atsisukus nebesimatytų prasto vaizdo.

Pavardės sakyti nepanoręs kurmaitiškis svarstė: „Ar reikia to bokšto? Ne vietoj jis, ką čia iš jo gražaus pamatytų? Upė? Atsisėsk ant kranto ir gėrėkis ja. Už tuos pinigus, gaunamus iš biudžeto, geriau tas pačias griuvenas nuverstų. Gėdą daro visam kaimui. O čia dar užlipus į bokštą siūlo jomis pasigėrėti“, – ironizavo vyras.