Laikas susirūpinti visuomenės psichine sveikata

(15)

Vilniuje prie Seimo įvykęs protestas ir vėliau buvusios riaušės rodo valdžios aroganciją ir abejingumą. Nenoras kalbėtis su žmonėmis privedė prie to, kad dalis visuomenės jau realiai turi psichinių problemų, kurių policinėmis priemonėmis spręsti nepavyks.

Psichologas, politikas ir visuomenės veikėjas Vytautas Čepas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šios savaitės įvykiai parodė, jog yra ir kita Lietuva.

„Valdžia pamatė, kad mitingai tai nėra tik pasipuošusių žmonių minia, stebinti paradą. Yra ir Lietuva, kur yra skurdas, neteisybė, kur žmonės kaupia pyktį“, - sako V. Čepas. Jis mano, kad žmonių nepasitenkinimą sukelia būtent tai, kad valdžia nekalba su žmonėmis, nesiskaito su jais ir galvoja, kad gali nevykdyti pažadų, nesiskaityti su visuomene, kuri ir yra tikroji valdžia.

„Mitingas turėtų tapti pamoka Seimo nariams, Vyriausybei, visiems valdantiesiems, kurie turėtų keisti valdymo, bendravimo su žmonėmis būdą, kuris buvo iki šiol“, - V. Čepas tiki, kad valdžia padarys tinkamas išvadas. Anot jo, dabartinį valdžios požiūrį iliustruoja konservatoriaus Žygimanto Pavilionio istorija, kuris net į prezidentą siūlo nekreipti dėmesio.

Kyla nuo dugno

„Mitingu Vilniuje priartėjome prie Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, kur įprasta tokiomis priemonėmis išsikovoti savo teises“, - džiaugiasi visuomenės suaktyvėjimu V. Čepas. Jis sako, kad sukilo ta visuomenės dalis, kuri pačios valdžios neretai vadinama dugnu. Taip pat mitingas parodė, kiek daug Lietuvoje neišspręstų problemų, nes idėja buvo galimybių pasas, tačiau iškilo ir visos kitos temos.

„Kai dugnas kyla į viršų, visas vanduo išsilieja“, - vaizdžiai situaciją piešia V. Čepas.

Tačiau jis kartu stebisi tokiu dideliu „begemotų“, kurie bijo skiepų, skaičiumi Lietuvoje.

„Tai yra didelės psichinės problemos, reikia pradėti su žmonėmis kalbėti, paneigti dezinformaciją, melagienas“, - sako V. Čepas. Jis mano, kad būtent valdžia turi padėti visuomenei išsklaidyti sklandančias baimes ir paaiškinti realią situaciją, tačiau kažkodėl to nedaro, tiesiog atstumdama dalį visuomenės.

„Vyksta karas, todėl negali būti klausimų noriu ar ne skiepytis. Nepasiskiepijęs gaili užkrėsti kitus, galime žūti visi“, - griežtos pozicijos laikosi V. Čepas.

REVOLIUCIJA. „Jeigu taip arogantiškai ir toliau bus valdoma valstybė, tai galime sulaukti ir revoliucijos“, - sako psichologas Vytautas Čepas. Stasio ŽUMBIO nuotr.

REVOLIUCIJA. „Jeigu taip arogantiškai ir toliau bus valdoma valstybė, tai galime sulaukti ir revoliucijos“, - sako psichologas Vytautas Čepas. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Visuomenės interesas

Jam antrina ir politologas Saulius Šiliauskas.

„Šiuo atveju viešasis interesas yra svarbiau už individualizmą ir asmeninį egoizmą. Jei nebūtų visuomenės, kiek mes tuomet turėtume laisvių?“ - klausia S. Šiliauskas. Jis pastebi, kad tai, jog toks didelis protestas buvo suorganizuotas per trumpą laiką, gali rodyti puikų organizavimą arba greičiausiai labai didelį žmonių nepasitenkinimą Vyriausybės sprendimais, jos padarytomis klaidomis. Politologas pastebi, kad atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės yra stebima jau kurį laiką. Yra jaučiamas visuomenės nusivylimas.

„Vyriausybės šalininkai gali sakyti, kad nėra kitų žingsnių, kaip valdyti pandemiją, tačiau ir protestuotojų apeliacijos į genocidus, laisvę rinktis atrodo ciniškai, supainiojami skirtingi dalykai“, - sako S. Šiliauskas. Tačiau jis mano, kad visa tai kyla būtent iš nepasitikėjimo atmosferos tarp visuomenės ir valdžios. Politologas sutinka, kad reikia aiškintis, kokios yra visuomenės nuotaikos, tačiau mano, kad tai ne valdžios ir politikų, o psichologų darbas.

REVOLIUCIJA. Politologas Saulius Šiliauskas sako, kad Vilniuje prie LR Seimo protestavusi minia neturi nieko bendro su demokratijos procesais. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

REVOLIUCIJA. Politologas Saulius Šiliauskas sako, kad Vilniuje prie LR Seimo protestavusi minia neturi nieko bendro su demokratijos procesais. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Bloga organizacija

Prieš tris dešimtmečius laisvės mitingus organizavęs V. Čepas turi nemažai priekaištų protestų prie Seimo organizatoriams. Ir mano, kad jų padarytos klaidos gali diskredituoti visuomenės aktyvėjimą ir norą tokiu būdu spręsti žmonėms aktualius klausimus.

„Organizatoriai daugiau puikavosi prieš televizijos kameras ir visiškai nesuvaldė minios, net ją įaudrino,“ - jau po mitingo vykusias riaušes smerkia V. Čepas. Anot jo, mitinge naudoti kartuvių simboliai, žydų tematika ir kitos priemonės gal ir sukėlė efektą, bet atbaidė dalį žmonių, kurie galėjo prisidėti prie mitingo.

Taip pat neatmetama idėja, kad mitinge veikė provokatoriai, kurie specialiai galėjo kurstyti žmones riaušėms.

„Prie mikrofonų dažniausiai veržiasi “durniausi„, todėl reikia sudaryti kalbančiųjų sąrašus, kontroliuoti pasisakymus, turi būti pasirūpinta apsauga“, - patarimus žeria V. Čepas, kuris mano, kad protesto organizatoriai galėjo pasikonsultuoti su patirtį turinčiais žmonėmis.

Visgi S. Šiliauskas mano, kad valdžia šiek tiek užsižaidė su protestuotojais ir teisėsaugos institucijos turėjo operatyviau naudoti teisėtas priemones, kad būtų išvengta riaušių.

„Bet kokiu atveju ne gatvė turi valdyti, o išrinktoji valdžia“, - sako S. Šiliauskas. Jis mano, kad Lietuvoje nėra susiformavusi protestavimo kultūra, taip pat nevisiškai teisingai suprantama pati demokratijos sąvoka.

„Čia buvo ne demokratija, čia buvo minia“, - mitingą ir jo pasekmes apibūdina S. Šiliauskas. Tačiau jis pripažįsta, kad bet kokiu atveju protestai turėjo įtakos ir tai rodo sušvelnėjusi Vyriausybės pozicija dėl galimybių paso naudojimo. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė iš naujo peržiūrės renginiams jau suteiktus leidimus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder