Laikrodžių rodyklių sukinėjimo pabaigos nematyti

Prieš kiekvienų metų spalio ir kovo mėnesių pabaigas tradiciškai imama kalbėti apie sezoninio laiko keitimą. Vargu ar dar liko nepasisakiusių apie du kartus per metus vykstančio laikrodžių rodyklių sukinėjimo pirmyn ir atgal daromą žalą bei duodamą naudą. Oficialiai teigiama, kad vasaros ir žiemos laikai įvesti siekiant kuo efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą. Žiemomis švinta anksčiau ir vakare šviesu būna trumpiau, nei vasarą.

Pastaraisiais metais diskusijos apie tai vyko itin intensyviai. Ir viršų jose ima laiko sukiojimo priešininkai. Juos palaiko ir daugybė specialistų, teigiančių, jog tai kenkia žmonių sveikatai.

Nuošalyje neliko ir Europos Sąjungos (ES) institucijos. Praėjusią vasarą Europos Komisijos (EK) surengtose konsultacijose, kuriose dalyvavo 4,6 mln. europiečių, net 84 proc. iš jų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta du kartus per metus keisti laiką.

Šiuo metu ES Taryboje derybos dėl laiko keitimo nutraukimo yra sustojusios. Paskutinį kartą ES direktyvos pasiūlymas panaikinti sezoninį laiką svarstytas 2019 m., kai buvo nuspręsta valstybėms narėms suteikti laiko surengti vidines konsultacijas ir apklausas.

Lietuva, viena pirmųjų ES surengusi parengiamąsias konsultacijas, nuolat ragina ES sklandžiai ir koordinuotai spręsti sezoninio laiko keitimo klausimą. Net 90 procentų lietuvių laikrodžių rodyklių sukinėti nenori.

Jei toks sprendimas ES bus priimtas, gali tekti spręsti dar vieną su juo tiesiogiai susijusią problemą. Du trečdaliai lietuvių ištisus metus nori gyventi pagal vasaros laiką. Juos palaiko kaimynai latviai ir lenkai. Tačiau suomiai mieliau rinktųsi žiemos laiką, tą patį galvoja ir estai.

Šią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis kreipėsi į ES institucijas, primindamas dar 2018 metais EK pateiktą pasiūlymą panaikinti sezoninį laiko keitimą ir ragindamas koordinuotai ir greitai ES mastu išspręsti šią problemą.

„Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu.

Daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo“, - neabejoja M. Skuodis.

Ministro teigimu, Lietuvoje vykusios konsultacijos su visuomene ir verslo atstovais parodė, kad nuolatinio laiko įvedimas neturės poveikio ekonomikai, jei laikas šalyje skirsis ne daugiau kaip 2 valandom nuo Vakarų Europos šalių ir jei laiko keitimo bus atsisakoma koordinuotai.

ES narės turi sutarti dėl konkrečios sezoninio laiko atsisakymo datos ir nustatys aiškias informavimo procedūras.

„Akivaizdu, kad nustatyti koordinavimo mechanizmą nebūtų sudėtinga, tai nesunkiai sutvarkoma techniniu lygmeniu. Labai apmaudu, kad ES tokiu paprastu klausimu vis dar negali pasiekti susitarimo net po kelerius metus trukusių diskusijų“, - apgailestavo M. Skuodis.

Teigiama, kad galutinio sprendimo priėmimas stringa, kadangi grupė ES valstybių prieštarauja sezoninio laiko keitimo panaikinimui. Ir jų balsas aiškiai girdimas, nes šią poziciją palaiko galingoji Vokietija.