Labai svarbu šio simptomo neignoruoti – išsiaiškinus priežastis galima užkirsti kelią rimtoms ligoms. Taigi, apie kokius susirgimus gali įspėti galvos svaigimas?
Vertigo liga
Toks pavadinimas yra suteiktas galvoms svaigimui, kuomet atrodo, kad kambarys sukasi aplink jus.
Simptomai dar labiau pasunkėja, jei galva yra judinama, – taip nutinka dėl vidinės ausies pusiausvyros aparato sutrikimo.
Kai kuriems pacientams toks galvos svaigimas praeina savaime, tačiau kartais tenka taikyti gydymą.
Infekcija
Ausies nervų uždegimas taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Toks sutrikimas medicinoje vadinamas vestibuliniu neuritu arba labirinitu. Meningito arba vidurinės ausies bakterijos gali patekti į vidinę ausį, todėl atsiranda staigus galvos svaigulys.
Galvos svaigimą neretai lydi karščiavimas, pykinimas ir ausų skausmas, – simptomai įprastai tęsiasi kelias savaites.
Meniere liga
Meniere liga sukelia intensyvų galvos svaigimą, kuris gali trukti kelias valandas. Vienoje ausyje gali būti juntamas spaudimas, o kitoje – spengimas, kartais pasireiškia laikinas klausos praradimas, gali atsirasti pykinimas, stiprus nerimas.
Meniere liga sergančių žmonių ausyse yra per daug skysčių, tačiau gydytojai iki šio nėra nustatę tikslių šios ligos priežasčių. Ši liga dažniausiai gydoma skiriant specialią dietą ir taikant galvos svaigimą mažinančius vaistus.
Kraujotakos sutrikimai
Smegenys turi būti nuolatos aprūpinamos krauju, kuriame gausu deguonies. Jei smegenims deguonies pritrūksta, juntamas silpnumas ir galvos svaigimas.
Priežasčių, dėl kurių smegenų aprūpinimas deguonimi tampa prastesnis, gali būti ne taip ir mažai, – tam tikrais atvejais tą gali lemti užsikimšusios arterijos ar širdies nepakankamumas, tačiau kartais tai yra susiję ir su pernelyg mažu fiziniu aktyvumu.
Vaistų vartojimas
Galvos svaigimas gali būti susijęs ir su tam tikrais vartojamais vaistais.
Gana dažnai taip nutinka vartojantiems antidepresantus, antibiotikus, vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ar raminamuosius.
Jei manote, kad galvos svaigimą galėjo sukelti jūsų vartojami vaistai, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Dehidratacija
Dehidratacija – tai dar viena priežastis, dėl kurios gali pasireikšti galvos svaigimas.
Ši problema yra itin aktuali sergantiems diabetu ir vyresnio amžiaus žmonėms: jei organizmas gauna nepakankamai skysčių, sumažėja kraujospūdis, todėl smegenys nėra tinkamai aprūpinamos deguonimi.
Dehidratacija neretai pasireiškia ir kitais simptomais: nuolatiniu troškuliu, nuovargiu ir patamsėjusiu šlapimu.
Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje
Galvos svaigimas neretai pasireiškia sergantiems diabetu. Kai cukraus kiekis kraujyje smarkiai sumažėja, juntamas silpnumas ir galvos svaigimas (taip pat gali pasireikšti alkis, drebulys, gausus prakaitavimas ar sumišimas).
Anemija
Galvos svaigimas – tai tik vienas anemijos simptomų.
Šis sveikatos sutrikimas pasireiškia ir kitais simptomais – šąlančiomis galūnėmis, bendru silpnumu, galvos skausmu. Pagrindinė anemijos priežastis – geležies trūkumas, kuris gana dažnai pasireiškia vegetarams ir veganams.
Geležies stygius yra itin pavojingas nėštumo metu, nes jis gali sukelti persileidimą ar depresiją.
Orų permainos
Galvos svaigimas kartais pasireiškia keičiantis orams.
Dauguma kraujotakos sutrikimais besiskundžiančių žmonių į orų permainas reaguoja labai jautriai, todėl tai gali lemti galvos svaigimą, jėgų trūkumą bei sumažėjusį darbingumą.
Keičiantis orui nemalonius simptomus gali sumažinti lengva mankšta ar kontrastinis dušas.
Migrena
Jei galvos svaigimas pasireiškia pakartotinai, ir jį lydi regos sutrikimai ar galūnių dilgčiojimas, gali būti, kad šį simptomą sukėlė migrena. Ištikus migrenos priepuoliui dažniausiai skauda vieną galvos pusę, pasireiškia pykinimas (tai gali tęstis kelias valandas ar net keletą dienų), tačiau kartais migrena pasireiškia vien tik galvos svaigimu.
Navikai
Nors dažniausiai galvos svaigimas nėra susijęs su navikiniais susirgimais, tačiau kartais šis simptomas gali įspėti ir apie smegenų auglius. Šis vėžinis susirgimas dažniausiai pasireiškia ir kitais simptomais: galvos skausmu, dažnai pasikartojančiu pykinimu, dvejinimusi akyse, mieguistumu, nuolatiniu nuovargiu, ir t.t.
Jei šie simptomai yra pasikartojantys ar ilgą laiką neišnykstantys, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar neurologu. Smegenų navikų diagnozę gali patvirtinti atliktas smegenų kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimas. Vis dėlto, labai išsigąsti nereikėtų – dažnai tokie pat simptomai įspėja apie visai kitas ligas.
Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė dažniausiai vystosi lėtai, todėl simptomai ne visada yra pastebimi, – kartais ir viso gyvenimo laikotarpiu nė nesužinoma apie šią ligą. Išsėtinės sklerozės požymiai yra gana panašūs į kitų ligų, todėl į juos dažnai nekreipiama dėmesio.
Šiai ligai būdingas nuovargis, galvos svaigimas, galūnių silpnumas ir tirpimas, sutrikęs regėjimas, vienos akies skausmas, ir t.t. Sergant išsėtine skleroze galvos svaigimas dažniau pasikartoja pavasarį ir rudenį, tačiau ilgainiui ligos simptomai susilpnėja ar net išnyksta.
Nors kartais galvos svaigimas „nurašomas“ aktyvumo ar vitaminų trūkumui, tačiau svarbu nedelsti, jei galvos svaigimas pasireiškia kartu su kitais simptomais: karščiavimu, nereguliariu širdies ritmu, dusuliu, traukuliais, skausmu krūtinės srityje ar galūnių tirpimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą