1. Net mažiausio kūrinio veiksmai lemia pokyčius visoje visatoje.
2. Mano smegenys tėra priėmimo įrenginys. Kosminėje erdvėje egzistuoja branduolys, iš kurio semiamės žinių, jėgos, įkvėpimo. Aš neišsiaiškinau šio branduolio paslapčių, bet žinau, kad jis egzistuoja.
3. Ar girdėjote frazę „negalite šokti virš galvos“? Pamirškite ją. Žmogaus galimybės yra neribotos.
4. Didžiosios mūsų būties paslaptys dar tik turi būti įmintos, netgi mirtis gali būti ne pabaiga.
5. Aukščiausias žmogaus vystymosi tikslas yra visiškas sąmonės įsivyravimas virš materialaus pasaulio, gamtos jėgų naudojimas žmogaus poreikiams patenkinti.
6. Gyvenimas yra ir visada liks neišsprendžiama lygtis, nors ir žinomi keli faktoriai.
7. Šiuolaikiniai mokslininkai mąsto giliai, užuot mąstę aiškiai. Norint mąstyti aiškiai, reikia turėti sveiką protą, o mąstyti giliai galima ir būnant visiškam bepročiui.
8. Mūsų pasaulis panardintas į didžiulį energijos vandenyną, mes skrendame nesuvokiamu greičiu begalinėje erdvėje. Viskas aplinkui sukasi ir juda – viskas yra energija. Prieš mus – grandiozinis uždavinys – rasti galimybių šiai energijai išgauti. Tik tada, kai išmoks išgauti ją iš neišsenkamo šaltinio, žmonija gigantiškais žingsniais judės į priekį.
9. Civilizacijos plitimą galima palyginti su ugnimi: iš pradžių tai silpna kibirkštis, vėliau – mirksinti ugnelė, o dar vėliau – galinga liepsna, apdovanota greičiu ir jėga.
10. Kiek žmonių vadino mane fantazuotoju, kaip juokėsi iš mano idėjų mūsų klystantis trumparegis pasaulis. Viską išspręs laikas.
11. Kiekvienas turi laikyti savo kūną neįkainojama dovana, gautą iš tų, kuriuos jis labiausiai myli, nuostabiu meno kūriniu. Neapsakomas grožis, paslaptis, kuri slypi žmogaus būties sumanyme, toki plona, kad netgi žodis, žvilgsnis, netgi mintis gali ją pažeisti. Neapdairumas, kuris gausina ligas ir mirtis ,– ne šiaip save griaunantis, bet ir nepaprastai amoralus įprotis.
12. Įsipjoviau pirštą ir jis kraujuoja: šis pirštas – dalis manęs. Aš matau draugo skausmą ir šis skausmas žeidžia ir mane – su draugu esame vieningi. Ir stebėdamas nugalėtą priešą, netgi tokį, dėl kurio mažiausiai apgailestaučiau, vis vien jaučiu sielvartą. Ar tai neįrodo, kad visi esame kažko vieno dalelės?
13. Nenutrūkstamoje vienatvėje protas tampa vis aštresnis. Kad galvotums ir išradinėtum, nereikia didelės laboratorijos. Idėjos gimsta, kai proto neįtakoja išoriniai veiksniai. Išradingumo paslaptis slypi vienatvėje. Vienatvėje gimsta idėjos.
14. Nėra nieko, kas galėtų atkreipti žmogaus dėmesį ir nusipelnytų tapti tyrinėjimo objektu labiau nei gamta. Suprasti jos didžiulį mechanizmą, sužinoti jos paslaptis ir veikimo taisykles – didžiausias žmogaus proto tikslas.
15. Nebus didelės tragedijos, jeigu suklys studentas, bet jeigu klysta didieji protai, pasaulis brangiai sumoka už jų klaidas.
16. Intuicija – tai kažkas, kas gali viršyti tikslias žinias. Mūsų smegenis, be abejonės, labai jautrias ląsteles, o su jų pagalba žmogus gali nujausti, tiesa, netgi tada, kai ji dar nėra prieinama logikai ar kitoms proto pastangoms.
17. Tai paradoksalu, bet visgi tai tiesa, kai kalbama, jog kuo daugiau sužinome, tuo mažiau suprantame, nes tik šviesdamiesi suvokiame savo apribojimus.
18. Kai natūrali trauka virsta aistringu noru, pradedame artėti prie tikslo septynmyliais žingsniais.
19. Mūsų trūkumai ir dorybės neatsiejami kaip jėga ir materija. Jeigu jie atsiskirs vieni nuo kitų, žmogus nustos egzistuoti.
20. Smegenyse nevyksta nuolatinio įrašo, nesikaupia žinių. Žinios yra kažkas giminingo aidui ir kad prikeltum jį gyvenimui, reikia sutrikdyti tylą.
Rašyti komentarą