Abu Dabyje kalėjusios lietuvės motina sulaukė dukters: „Tai prilygsta tikram Kalėdų stebuklui“

Emilijos Sedleckaitės, vienintelės lietuvės, kalėjusios Jungtinių Arabų Emyratuose (JAE) ir jau paleistos iš kalėjimo, motina penkerius metus laukė stebuklo. Ir sulaukė. Šiemet prie Kūčių stalo Lietuvoje jau sės su dukra.

Antradienį paskelbta, kad Lietuva pasirašė teisinės pagalbos susitarimus su JAE, siekiant susigrąžinti iki gyvos galvos už narkotikų disponavimą nuteistą 24-erių lietuvę, kad ji galėtų atlikti švelnesnę bausmę gimtinėje. Tiesa, mergina paleista į laisvę anksčiau, patenkinus jos amnestijos prašymą. 

Užsienio reikalų ministro patarėja Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad mergina pirmadienį jau grįžo į Lietuvą.

Į Lietuvą – po penkerių metų

Iki gyvos galvos JAE nuteista E. Sedleckaitė kalėjo Abu Dabio Al Wathbos moterų kalėjime. Tokia žiauri bausmė lietuvei buvo skirta už narkotikų turėjimą, siekiant juos platinti.

Narkotinių medžiagų laikymas, o dar ir su tikslu jas platinti JAE baudžiamas itin griežtai. Būtent tai ir buvo inkriminuota lietuvei. Prasidėjo ilgai trukęs teismo procesas, kuris buvo negailestingas lietuvei, bet galiausiai ne vienerius metus vykusios derybos diplomatiniu lygmeniu buvo vainikuotos pergale.

„Tai, kad dukra paleista ir kad net panaikintas jos teistumas, prilygsta tikram Kalėdų stebuklui. Net neabejoju, kad šiemet laušime kalėdaitį ir švęsime Kalėdas kartu.

Nepaprastai laukiu kuo greičiau pamatyti dukrą. Ir, žinoma, jaudinuosi. Juk nesimatėme penkerius metus“, – antradienį ryte bendraudama su lrytas.lt, prisipažino merginos motina Simona Sedleckaitė. Galiausiai vėliau tą pačią dieną ji išvydo ilgai nematytą savo dukrą.

Paklausta, kokie dukters planai, sugrįžus namo, prisipažino, kol kas apie tai kalbėti dar anksti: „Juk dukra penkerius metus buvo kalėjime. Per tą laiką tiek daug būta įvykių ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Pirmiausia Emilijai reikės atsigauti, susivokti realybėje, o tuomet jau planuoti savo ateitį“.

Dėkojo ir Anapilin iškeliavusiam diplomatui

Sykiu išsipildė ne tik jos viltys. Šioje sudėtingoje istorijoje daug jėgų ir darbo atidavė šviesios atminties patyręs diplomatas, ambasadorius JAE Edminas Bagdonas, kuris Anapilin iškeliavo šių metų gegužę.

Jis dar šių metų vasarį sakė manąs, kad viskas klostosi palankiai E. Sedleckaitės naudai.

Tada ambasadorius vylėsi, kad Emilija iš kalėjimo bus paleista po visame musulmoniškajame pasaulyje pasibaigsiančio Ramadano pasninko, kuris šiemet truko nuo balandžio 12 d. iki gegužės 12 d.

„Nuo pat pirmos dienos, kai 2020 m. kovą buvo įsteigta Lietuvos ambasada JAE, šis atvejis (Emilijos byla – red.) tapo ambasados reikalu. Aš asmeniškai buvau kelis kartus susitikęs su Emilija kalėjime. Nuolatos bendrauju su jos mama Simona.

Kone kasdien palaikau ryšį su JAE Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijomis. Lietuvos Teisingumo ministerija taip pat aktyviai dalyvauja šiame procese. Emilijai pasamdytas advokatas. Nežinau, ką dar galima būtų padaryti.

Labai tikiu, kad gegužę, pasibaigus Ramadanui, Emilijai bus suteikta malonė. Viskas bus gerai“ – vasarį, likus vos trims mėnesiams iki mirties, kalbėjo ambasadorius E. Bagdonas.

Tačiau E. Bagdonas iškeliavo gegužės 22 d., taip ir nesulaukęs savo darbo JAE vaisių.

„Esu labai dėkinga E. Bagdonui. Jis nepaprastai stengėsi padėti mano dukrai ir daug jos labui padarė. Visada mane palaikė ir sakydavo, kad sykiu švęsime Emilijos išlaisvinimą. Deja, likimas jam buvo negailestingas“, – graudinosi S. Sedleckaitė.

Pasiliko Anglijoje viena

Kaip šių metų vasarį rašė „Lietuvos rytas“, S. Sedleckaitė su dviem vaikais į Angliją išvažiavo 2010 m., bet po penkerių metų nusprendė sugrįžti į gimtąjį Vilnių.

Emilija, tuo metu būdama jau pilnametė, atsisakė su mama grįžti į Lietuvą. Buvo jau baigusi koledžą, kur įgijo fizinio lavinimo trenerės specialybę, ir planavo ieškotis darbo.

2016 m. pavasarį, atšventusi devynioliktąjį gimtadienį, mergina išvyko į svečius pas draugę JAE. Planavo ten kelis mėnesius padirbėti, užsidirbti ir grįžti atgal į Angliją.

Tačiau atsitiko taip, kad susipažino su kažkokiu vyriškiu, kuris, kaip manoma, Emiliją įpainiojo į neaiškią ją pražudžiusią narkotikų istoriją.

Paskutinis teismas – negailestingas

Emilija Abu Dabyje buvo teisiama tris kartus. Du teismai buvo jai palankūs ir lietuvė tikėjosi, kad netrukus bus deportuota į tėvynę, tačiau trečiasis teismas vyko, kai jai jau buvo suėję dvidešimt vieneri metai. Toks amžius JAE jau laikomas pilnametyste.

Apskundus prokurorui palankų Emilijai sprendimą, trečiasis teismas 2019 m. jos nepasigailėjo. Buvo paskirta pati griežčiausia bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos.

Įkalinta Abu Dabio Al Wathbos moterų kalėjime Emilija tapo jo vienintele kaline iš Lietuvos. Negana to – dar ir nubausta kalėti iki gyvos galvos.

Sužinojusi tokią baisią žinią, lietuvės motina S. Sedleckaitė ryžosi visiems įmanomiems žygiams dukrai gelbėti.

JAE – ne tik tolima, bet ir dažnam lietuviui nesuprantama šalis. Jos įstatymai ir tvarka valstybės institucijose ženkliai skiriasi nuo Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų.

Todėl S. Sedleckaitei teko daug durų atidarinėti ir peržengti daugybę slenksčių, kol galiausiai sužinojo, kad jos dukrai galėtų padėti ne patys geriausi advokatai, o tik – Lietuvos diplomatai ir tam tikros valstybės institucijos.

E. Sedleckaitės išlaisvinimu rūpinosi ir neseniai JAE viešėjusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder