Adrenalino kelionė: kruizas baisiausiu jūros keliu

Bangos aukščio sulig gyvenamuoju namu, iš kojų verčiantis siūbavimas, už iliuminatoriaus stiklo verdantis pragaras... Visa tai - ne silpnų nervų žmonėms. Tačiau šiuo sąsiauriu reguliariai plaukia kruiziniai laineriai, kurių keleiviai yra pasirengę tokiems įvykių posūkiams. Norintiems gauti adrenalino visam gyvenimui, ši kelionė - tiesiog ideali. Kodėl žmonės moka didžiulius pinigus už tokį „malonumą"?

Kodėl ten yra taip pavojinga

Sąsiauris tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos, jungiantis Atlanto ir Ramųjį vandenynus, yra pavadintas pirmojo jį 1578 m. pasiekusio britų keliautojo Frensio Dreiko (Francis Drake) vardu. Šis platus vandens koridorius yra tarp pietinio Pietų Amerikos taško, Ugnies žemės, ir Antarktidai priklausančių Pietų Šetlando salų.

Dreiko sąsiauris - plačiausias sąsiauris Žemėje, o jo plotis siauriausioje vietoje sudaro 820 km. Tai trumpiausias atstumas, kurį reikia įveikti, norint nusigauti į Antarktidą. Dauguma laivų į vieną pusę plaukia dvi dienas ir dvi-tris naktis. Didžioji visų 750 000 Antarktidoje apsilankiusių žmonių dalis į ją atvyko būtent šiuo keliu. Taip pat tai yra giliausias planetoje sąsiauris, po juo plaukiančiais laivais kunkuliuoja 5 km vandens.

Deja, „idealaus" laiko perplaukti Dreiko sąsiaurį nėra. Orai čia yra visiškai neprognozuojami viso sezono metu. Tai yra labai pavojinga vieta, ir net krovininiai laivai renkasi kitą kelią, jeigu jiems reikia apiplaukti Pietų Ameriką. O jeigu reikia patekti būtent į pietinę Pietų Amerikos dalį, yra plaukiama gerokai ramesniu ir mažiau pavojingu Magelano sąsiauriu. Juo aplink pasaulį plaukia ir daugybė kruizinių laivų.

Dreiko sąsiauryje dažnai siaučia štormai, ir čia jie būna stipriausi planetoje. Atlaikyti juos pajėgia tik didžiulio tonažo laivai, ir tik jų kapitonai ryžtasi plaukti Dreiko sąsiauriu. Ir ne vien dėl ledkalnių, kurių čia pasitaiko labai dažnai; pavojingiausi yra galingi vėjai, čia siautėjantys visada, nepriklausomai nuo sezono ir paros meto. Neveltui Dreiko sąsiauris yra laikomas idealia vieta ekstremalių kelionių ir itin aštrių pojūčių mėgėjams.

Kodėl kyla baisios audros?

Žemės rutulio pietinėje dalyje, tarp 40 ir 50 laipsnių pietų platumos teka galinga Antarkties cirkumpoliarinė vandenyno srovė arba Vakarų Vėjų srovė. Ši srovė, nesutikdama savo kelyje kliūčių - žemynų ar didelių salų - išvysto nemažą greitį. Todėl visiems laivams, kurie Dreiko sąsiauriu plaukia iš Atlanto į Ramųjį vandenyną, tenka įveikti didelį vandenyno srovės pasipriešinimą.

Bet srovė nėra tokia baisi kaip uraganiniai vėjai. Vakarų vėjai čia pučia nuolatos ir neretai jų greitis siekia 25-30 m/s, ir net 35 m/s (126 km/val.), o tai yra 10 balų štormo rodiklis. Bangų aukštis čia gali siekti iki 15 metrų.

Be galingų vėjų padėtį sąsiauryje gerokai apsunkina ledkalniai ir dreifuojančios lytys. Sąsiaurio pietinę dalį nuo balandžio iki lapkričio (būtent šiuo metu Pietų pusrutulyje yra žiema) kausto ledas. Vasarą Dreiko sąsiaurio pietuose dažnai plaukioja ledkalniai. Beje, jūreiviai, kuriems tenka plaukioti Dreiko sąsiauriu, tikina, kad bijoti laivo sudužimo nereikia, nes jie plaukia ne aklai.

Orų prognozių resursai, prieinami kapitonams ir šturmanams, yra išskirtiniai, ypač pastaraisiais metais. Kapitonai gali iš anksto planuoti maršrutą ir reguliuoti greitį bei kursą, kad judėtų ramesniais plotais. Kai kurie šiuolaikiškesni ir galingesni laivai Dreiko sąsiaurį įveikia ne per dvi, o per pusantros paros.

Kelionė baisiuoju sąsiauriu

Tie, kas dalyvavo tokiame kruize, dalijasi neįtikėtinais įspūdžiais. Laineryje paprastai būna ir baseinų, treniruoklių salių, restoranų ir barų, bet vos tik laineris pasiekia pavojingą zoną, keleiviai yra prašomi palikti bendras erdves ir eiti į savo kajutes, o visos lauko durys yra sandariai uždaromos. Visur kabo įspėjamieji užrašai, o ant laiptų ir prie liftų kabo maišeliai, kuriais gali naudotis tie, ką pykina nuo neįtikėtino supimo. Ir tai gali tęstis pusantros paros...

Kruizų organizatoriai įspėja: jeigu pateksite į vadinamąjį „Drake Shake" (Dreiko kratyklę), bangos gali siekti 8 metrus ir daugiau, ir to pakanka, kad daugumą keleivių pajustų diskomfortą ir net paniką. Vykstantiems į šią kelionę iš anksto yra primenama pasiimti tablečių ir viso kito, ką galima naudoti nuo jūros ligos. Laive, aišku, yra gydytojas.

Siaučiant tokiam megaštormui keleiviams rekomenduojama gerti daug skysčių, o valgyti mažytėmis porcijomis (tinka imbieras, sausainiai ir obuoliai). Taip pat rekomenduojama sėdėti ir žiūrėti pro iliuminatorių į jūrą - reikia įsitaisyti taip, kad būtų gerai matomas horizontas. Stovėti tuo metu būna praktiškai neįmanoma, nes tiesiog žmogus neišlaiko pusiausvyros. Apskritai tiems, kas serga jūros liga, tokia kelionė nerekomenduojama.

Įspūdžiai viską atperka

Tačiau visiems kitiems leistis į ją verta: vietose, aplankomose kruizo metu, galima pamatyti įspūdingiausių visoje Antarktidoje peizažų ir visus ten gyvenančius laukinės gamtos atstovus: pingvinus, ruonius, banginius.

„Man patinka kirsti Dreiko sąsiaurį, - pasakoja vienas iš keliautojų. - Pamatai tikrai išskirtiniausią „judantį" vandens telkinį Žemėje. Dažnai tenka girdėti: „Norėčiau apsilankyti Antarktidoje, jeigu ne tas baisusis Dreikas". Manau, kad sąsiauris yra apšmeižtas ir taip jį įsivaizduoti - neteisinga. Rašantys keliautojai per dažnai dramatizuoja aprašinėdami savo nuotykius."

Šiuolaikiniai kruiziniai laivai yra aprūpinami puikiomis stabilizavimo sistemomis, tačiau jausmas, kad pakyli aukštai į dangų, o paskui krenti, vis tiek niekur nedingsta. „Dvi dienas ir dvi naktis realiai gyveni „šia akimirka" ir savo kailiu pajunti visą jūros stichijos galybę ir vienybę su gamta.

Juk tavęs laukianti Antarktida - paskutinė planetoje likusi laukinė vietovė, - dalijasi įspūdžiais kitas keliautojas. - Taip pat labai įdomu pajusti, kaip antrojoje kelionės pusėje pastebimai atšąla. Dauguma jūros paukščių lieka už nugaros, laineris kerta vieną svarbiausių okeanografinių barjerų Žemėje ir artėja prie Antarktidos. Pakeliui galima sutikti miesto kvartalo dydžio ledkalnių ir pirmuosius banginius bei pingvinus."

Tiems, kas būtinai nori apsilankyti šalčiausiame planetos žemyne, bet bijo Dreiko sąsiaurio, kelionių organizatoriai primena, kad šį kelią galima įveikti ir lėktuvu. „Skrydis trunka dvi valandas. Nusileidę Pietų Šetlando salose, sėsite į laivą ir iškart plauksite į jūrą stebėti banginių, - siūlo kelionių organizatoriai. - Prie kranto tokių audrų kaip „Drake Shake", aišku, nebus". Tiesa, skrydis atsieis gerokai brangiau negu kelionė laivu.