Aistė Svarauskaitė: atrasti perliukus dėvėtų drabužių parduotuvėse – įgūdis, kurį turi tikrai ne kiekvienas

– Ar galėtum papasakoti, kaip ėmei domėtis tvaria mada? Ar buvo kažkoks įvykis, kuris privertė daugiau į tai pasigilinti?

– Mada domėjausi visada, tačiau tvaria mada labiau pradėjau domėtis, kai natūraliai atsirado poreikis turėti kokybiškesnius drabužius. Pradėjau pastebėti detales, kurios mane erzina: kai medžiaga itin glamži, kai po vieno dėvėjimo audinys apsivelia ar net plyšta, o po kelių nebeatrodo gerai.

Pradėjusi kiek labiau domėtis tvaria mada ir investuoti į brangesnius drabužius, supratau, kad tikrai nereikia turėti neužsidarančios spintos, kad atrodytum gerai ir įdomiai.

– Kai labiau pradėjai gilintis į tvarią madą, kas tave šokiravo labiausiai?

– Labiausiai mane šokiravo žmonių abejingumas šiai problemai. Ne tų, kurie nieko nežino ir neturi informacijos, bet tų, kurie tą informaciją mato prieš akis, tačiau švaistosi pasakymais, kad vienas žmogus nieko nepakeis. Būtent nuo savęs čia ir reikia pradėti.

Kuo mažiau mes pirksime, tuo labiau prisidėsime prie švaistymo mažinimo. O su tuo galbūt ir didžiosios kompanijos supras, ką daro su planeta.

– O kaip sugalvojai tuo dalytis socialinėje erdvėje?

– Supratau, kad labai domiuosi tvaria mada, tačiau tai visiškai neatsispindi mano socialiniuose tinkluose, kuriuos vystau jau daugiau nei 8 metus.

Todėl pergalvojau, kaip norėčiau visa tai pateikti, ir pamažu pradėjau kurti turinį šia tema. Mano tikslas yra ne tik paskatinti moteris rinktis kokybiškesnius drabužius, bet ir šviesti apie pačią problemą.

Taip pat tikiu, kad šioje vietoje negali būti viskas tik labai juoda arba tik labai balta – visą gyvenimą pirkęs greitosios mados parduotuvėse, per naktį netapsi rūšiavimo ekspertu ir didžiausiu tvarios mados gerbėju.

Todėl mano noras yra iš pradžių šviesti, vėliau – skatinti rinktis kokybiškesnius ir aktualesnius drabužius tose pačiose greitosios mados parduotuvėse, o vėliau – paskatinti žmones atrasti tvaresnius prekių ženklus.

– Kokie yra svarbiausi dalykai, kuriuos suteikia tvari mada?

– Man tai suteikia ramybę, kas susiję su drabužiais. Žinau, kad mano spintoje nėra drabužių, kuriuos pasiuvo itin sunkiomis sąlygomis dirbantys žmonės. Žinau, kad mano tvaresnis pasirinkimas man neatsibos po savaitės ar metų ir neatsidurs sąvartyne kitame pasaulio gale.

Žinau, kad remiu verslus ir kūrėjus, kuriems iš tikrųjų rūpi planeta ir mados tvarumas. O visa tai leidžia išsigryninti, kas iš tikrųjų tinka ir patinka, bei neturėti pertekliaus spintoje.

– Pakalbėkime apie Lietuvą. Kaip manai, kaip pas mus vertinama tvarios mados idėja? Ar ji aktuali lietuviams?

– Manau, kad Lietuvoje tvari mada svarbi tik mažai daliai žmonių, nes didžioji dauguma arba ignoruoja problemą ir net nenori galvoti apie tai, kad galbūt jų pasirinkimas nėra geriausias, arba negali investuoti šiek tiek daugiau rinkdamiesi išties kokybiškus drabužius.

Tačiau aš manau, kad tvari mada tikrai nebūtinai yra brangesnė mada – tereikia noro giliau šia tema pasidomėti.

– Kaip galima paskatinti lietuvius domėtis greitosios mados keliamomis problemomis ir tuo, kodėl tvari mada yra svarbi?

– Manau, kad skatinti reikia ne tik lietuvius, bet ir viso pasaulio gyventojus, nes mes tikrai nesame labiausiai vartojanti tauta.

Pirmiausia reikalingas švietimas, kuris padėtų suvokti problemos esmę ir paaiškintų, kad prieš perkant tiesiog reikia geriau pamąstyti, daryti mažiau impulsyvių sprendimų. Jų vedami prisiperkame ne tik nekokybiškų, bet ir tą akimirką mums įdomių drabužių, kurių vėliau niekur nepritaikome.

Žinau, kad drabužių kaina tikrai labai stipriai žaidžia lietuvių sąmonėje, tačiau aš visuomet siūlau skaičiuoti drabužio CPW (cost per wear – vieno panešiojimo kaina) – jei prastesnės kokybės suknelė kainuoja 50 eurų, bet ją apsivilksite 5 kartus, jos padėvėjimo kaina bus 10 eurų, o jei investuosite į kokybiškesnę suknelę už 100 eurų, bet ją apsivilksite bent 20 kartų, jos padėvėjimo kaina bus jau 5 eurai. Tad brangesnis ir kokybiškesnis drabužis dažnu atveju jums bus pigesnis.

– Kalbant apie greitosios mados produktus, jie gana dažnai atrodo patraukliai dėl prieinamos kainos. Greitosios mados parduotuvės yra lengvai prieinamos, visur jų yra labai daug. Ar lietuviui tvari mada yra brangesnė alternatyva?

– Tvaresnė mada ne visada yra brangesnė alternatyva. Nereikia pirkti naujo daikto iš tvaraus prekės ženklo, pirmiausia reikia „apsipirkti“ savo spintoje, įvertinti, ar mums tikrai reikia naujo drabužio.

Galbūt panašų jau turime savo spintoje, tik apie jį pamiršome? Antra, aš visuomet skatinu pirkti iš antrų rankų. Šiais laikais nebūtina bėgti į dėvėtų drabužių parduotuvę – yra visa galybė online platformų, kur galima įsigyti kone naujų drabužių ar aksesuarų už daug draugiškesnę kainą.

Na, o jei kalbame apie naujus drabužius, žinoma, kad jie bus kiek brangesni. Bet siūlyčiau į kainą žiūrėti ne tik kaip į skaičių, bet ir į tai, kad drabužiai bus kokybiškesni, jų nereikės taip greitai keisti, prisiminti CPW rodmenį, drabužiai bus pagaminti geresnėmis sąlygomis, medžiagos bus tvaresnės ir ne taip teršiančios gamtą ir t. t.

– Kaip matai tvarios mados ateitį Lietuvoje?

– Manau, kad ji šviesi. Iki tokios jos kelias bus ilgas ir lėtas, bet manau, kad vis daugiau žmonių pradės tuo domėtis ir apie tai kalbėti. Auga nauja karta, kuriai pasaulio įvykiai ir problemos yra labai svarbūs, tik šiuo metu jie neturi didelės perkamosios galios, kas susiję su tvaria mada. Bet ši karta auga, o su ja auga ir tvarios mados svarba.

– Galbūt galėtum duoti patarimų skaitytojams, nuo ko reikėtų pradėti norint atsakingai ir tvariai apsipirkinėti?

– Pirmiausia siūlyčiau gerai apgalvoti, ar daikto jums reikia. Jei pamatau kažką, ko man norisi, nedarau impulsyvių sprendimų – pagyvenu su ta mintimi ir noru. O per tą laiką galima įsivertinti, ar spintoje nėra nieko panašaus, ar tas drabužis derės bent su 5 kitais drabužiais spintoje, ar jis bus universalus.

Vėliau siūlau įsivertinti kokybę – nors tokios medžiagos kaip poliesteris ar viskozė gali būti kokybiškos, greitosios mados parduotuvėse to nerasite. Tad siūlau rinktis natūralias medžiagas, tokias kaip medvilnė, vilna – tokie drabužiai tarnaus ilgiau.

Siūlau ir „nepasikabinti“ ant kainos – pigiai ir gerai nebūna. Jei negalite drabužiui skirti daugiau lėšų, pirmiausia paklauskite savęs, ar jums jo reikia. Jei reikia – ieškokite antriniuose šaltiniuose.

– Pati dažnai užsuki į vadinamuosius secondhandus?

– Labai! Dievinu secondhandus. Ten galima rasti ne tik išskirtinių drabužių, bet ir kokybiškų basicų už itin draugišką kainą.

Tiesa, kuitimasis secondhanduose ir perliukų atradimas – įgūdis, kurį turi tikrai ne kiekvienas. Bet manau, kad jį galima išlavinti ir džiaugtis puikiais drabužiais iš antrų rankų.

– Galbūt pasidalysi patarimais, kaip dėvėtų drabužių parduotuvėse atrasti kokybiškų prekių?

– Pirmiausia peržvelkite geresnės kokybės drabužių skyrelius. Drabužiai ten bus brangesni, bet neretai ten galima rasti garsesnių ženklų drabužių, kurie dažnai būna geresnės kokybės.

Tačiau net ir ten pasitaiko tokių, kurių pirkti nerekomenduoju: su blizgučiais, masyviomis aplikacijomis, plėšymais, sintetinės medžiagos – tokie drabužiai jums gali pasirodyti išskirtiniai ir įdomūs, tačiau spintoje savo vietos taip ir neatras.

Jei jūsų stilius ryškus, galbūt juos pritaikysite, tačiau, jei jums sunku suprasti, kas jums tinka ir patinka, koks jūsų stilius, tokie drabužiai sukels dar didesnį chaosą spintoje ir galvoje.