Akcijų kultūros pinklės: kodėl pamačius nuolaidą smegenys „išsijungia“?
Pasak psichologės Vitalijos Navickės, tai nėra paprastas taupymas – tai sudėtingas neurobiologinis procesas.
Dopamino antplūdis ir racionalumo praradimas
Kai pamatome nuolaidą, smegenyse išsiskiria dopaminas – vadinamasis malonumo hormonas. Jis ne tik sukelia džiaugsmą, bet ir slopina kaktinės žievės veiklą, kuri yra atsakinga už racionalų planavimą ir savikontrolę. Būtent todėl net ir nereikalingi daiktai akcijų metu ima atrodyti gyvybiškai svarbūs.
Šį fenomeną patvirtina ir skaičiai: reprezentatyvaus „Norstat“ tyrimo duomenimis, net 84 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta pasiduodantys akcijų vilionėms. Tik maža dalis pirkėjų (14 proc.) sugeba išlikti visiškai atsparūs nuolaidų magijai.
Nuolaidų paradoksas: baimė prarasti progą
Psichologė V. Navickė pastebi, kad nuolaida smegenų suvokiama ne tik kaip kaina, bet ir kaip galimybė išvengti praradimo. Žmogaus psichologija sukonstruota taip, kad praradimo baimė yra stipresnė už norą gauti naudą.
„Jei pasiūlymas galioja ribotą laiką, kyla vidinis nerimas: „Jei dabar nepirksiu, prarasiu progą“. Tokiomis sąlygomis sprendimai priimami greitai ir impulsyviai, mažiau galvojant apie realų poreikį“, – teigia psichologė.
Nors pirkimo akimirką žmogus jaučiasi gudrus ir taupus, ilgainiui toks elgesys gali tapti varginančiu emociniu krūviu.
„Akcijų medžioklė“ emociškai sekina
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė gyventojų (44 proc.) nuolaidų sekimui skiria iki pusvalandžio per savaitę. Nors tai atrodo kaip nekaltas laiko praleidimas, nuolatinis sprendimų priėmimas – „pirkti ar ne?“, „ar dar bus pigiau?“ – sekina psichinius resursus.
Sprendimų perteklius mažina savikontrolę, didina dirglumą ir gali sukelti kaltės jausmą po pirkimo. Dažnai pirkimas tampa nebe sąmoningu sprendimu, o emocinės savireguliacijos būdu – bandymu nusiraminti ar pabėgti nuo kasdienio streso bei nuovargio.
Kas dažniausiai papuola į akcijų pinkles?
Apie du trečdalius gyventojų (69 proc.) į krepšelį dažnai deda prekes su nuolaidomis. Tyrimas rodo, kad akcijoms jautresni jaunesni respondentai ir moterys.
Pasak V. Navickės, tai nereiškia didesnio emocionalumo, o veikiau atspindi didelį kasdienį kognityvinį krūvį, kuris tiesiog išsekina savikontrolės atsargas.
Svarbu suprasti, kad pasidavimas akcijoms nėra vartotojų silpnybė, o natūrali smegenų reakcija į dirgiklius, kuriais sumaniai naudojasi prekybininkai.
Norint pirkti sąmoningiau, verta stebėti ne tik kainų etiketes, bet ir savo vidinę būseną pirkimo momentu.
Šaltinis: straipsnis parengtas remiantis psichologės įžvalgomis ir naujausiais tyrimų duomenimis / Valstietis.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą