Aktorius Ramūnas Cicėnas: Esantys valdžioje jau užsižaidė

- Kaip kilo idėja pasinerti į satyrą valdžios atžvilgiu? - „Vakaro žinios" paklausė Ramūno Cicėno.

- Ji kilo spontaniškai, reaguojant į valdančiųjų uolias pastangas. Per karantiną, kadangi buvo daugybė laisvo laiko, nusprendėme „palaikyti" profesijos formą ir pakvailioti pasifilmuojant.

Pavyko net pralinksmint dalį žmonių, kurie mus seka socialiniuose tinkluose.

Tai pamatęs, trečiasis mūsų komandos narys pasakė - užteks žaisti, laikas pradėti dirbti rimtai. Iš pradžių nenorėjome su tuo sutikti, bet vėliau, matydami, kad bendra situacija darosi vis labiau tragikomiška, nusprendėme pabandyti.

Beje, nesame nusistatę nei prieš mediciną, nei prieš skiepus.

Pandemijos pradžioje klusniai laikėmės visų nurodymų dėl kaukių ir atstumų, laukėme „išganingųjų" vakcinų, tačiau pamažėle supratome, kad esantys valdžioje užsižaidė. Mūsų atsakymas jiems ir buvo mūsų išgalvotoje valstybėje veikiantis bei naujus ir visiškai nelogiškus draudimus kuriantis „Suvaržymų komitetas".

- Dviese vaidinate keturis asmenis. Nėra sunku?

- Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi, tiek kalbant apie vaidybą, tiek apie techniką. Mes patys viską filmuojame, montuojame, tad teko išmokti nemažai papildomų dalykų.

Laimei, patarimais ir technika padėjo geri žmonės, tad žingsnis po žingsnio pradėjome judėti. Pagelbėjo ir projekte „Dar pažiūrėsim" įgyta patirtis.

Noriu pabrėžti, kad mes neparodijuojame konkrečių asmenų. Visi panašumai - galimai atsitiktinis sutapimas.

- Nusprendėte pašiepti „tobulus" valdančiuosius. Nebijote pasekmių?

- Mes nieko nesistengiame įžeisti ar užgauti. Perkeldami į ekraną visus valdžios veiksmus, mes juos tik giriame ir netgi skatiname priimti daugiau „logiškų" sprendimų.

Mūsų tikslas nėra kažką pažeminti ar užgauti. Per satyrą bandome prisibelsti iki visuomenės ir paskatinti ją pamatyti, suvokti tai, kas iš tikrųjų vyksta.

Jeigu žmonėms juokingi mūsų draudimai ir ribojimai, mūsų krečiamos kvailystės, tai kodėl jie rimtai priima tai, ką sprendžia sėdintys Gedimino prospekte? Juk mūsų draudimai - tik parodija, o su jų įgyvendinamais sprendimais gyventi reikia visiems.

Matant augantį peržiūrų skaičių, tampa aišku, kad projektas žmonėms patinka, tad belieka tikėtis, jog didžioji žiūrinčiųjų dalis moka „skaityti tarp eilučių". Aišku, augant žiūrovų skaičiui, daugėja ir skirtingų nuomonių.

Pasitaiko ir neigiamų komentarų, tačiau aš tokiems komentatoriams tik padėkoju ir nesiveliu į tuščias diskusijas.

Mano aplinkos žmonės supranta, kad nuomonių gali ir turi būti visokių, tad jie į viską reaguoja ramiai, o štai dalis visuomenės tai, deja, pamiršo. Arba kažkam tikslinga skatinti „vienos teisingos" nuomonės diegimą, kritikuojant kitaminčius.

Vis dėlto taip būti neturėtų - kiekvienas yra laisvas galvoti, ką nori, priimti tai, kas jam tinka, ir nebūti už tai smerkiamas.

- Projekto populiarumas auga, bet tikėkimės, kad politinė situacija pasikeis. Ar jis bus tęsiamas?

- Dabar kuriame, nes tai teikia malonumą ne tik mums, bet ir žiūrovams. O kas bus rytoj, niekas nežino. Aišku, matant tokį žmonių susidomėjimą, nesinorėtų visko imti ir užbaigti.

Juolab kad ir kūrybinių minčių yra. Tik klausimas, kaip į mūsų naujas idėjas pažiūrės prie politinės satyros pripratęs žiūrovas?

Manau, prasidėjus pokyčiams, bandysime realizuoti ir tai, kas dabar dulka stalčiuose, pritraukti naujų žmonių, plėsti temų sąrašą.

- Ne vienas žinomas žmogus pasuka į politiką...

- Tikrai ne mano atveju. Tam neturiu nei noro, nei gebėjimų. Šiuolaikinėje politikoje pasigendu sąžinės, garbės žodžio ir jautrumo, vertybių, kuriomis stengiuosi vadovautis. Taip esu išmokytas tėvų, mokytojų. Nesiimsiu prognozuoti, kas bus po vienerių ar po keleto dešimčių metų, tačiau šiandien politika manęs visiškai netraukia.

Kiekvienas turėtų daryti tai, ką moka geriausiai.

Aš galiu vaidinti ar surežisuoti spektaklį (ir tai ne visada pavyksta), bet neturiu „žalio" supratimo apie tai, kaip valdyti pandemiją ar reguliuoti šilumos kainas. Tad aš mieliau užsiimsiu tuo, ką sugebu daryti geriausiai, o politiką palikime išmanantiems šią sritį.

- Kalbate apie dabartinius valdančiuosius?

- Mano nuomone, tikrai ne. Jie jau parodė, ką sugeba, tad užteks.

Manau, geriausia, ką galėtų padaryti dabartinė Vyriausybė, tai atsistatydinti ir užleisti savo vietą profesionalams. Kaip rodo apklausos, absoliuti dauguma šalies gyventojų jais ir jų vykdomos politikos rezultatais nėra patenkinti.

Tai tikrai nėra tie žmonės, kurie sugebėtų pakelti šalies ekonomiką ar suvienyti antrus metus skaldomą Tautą. Dabartinė premjerė prieš rinkimus žadėjo pakelti politikos etiką į naujas aukštumas...

Visi matome, kaip pakėlė. Duokdie, dabar saugiai iš tų „aukštumų" nusileisti ant žemės. Nebeišsisuksim be parašiuto. Bet tam jau reikia visiškai kitokių žmonių.

- Prakalbote apie suskaldytą Tautą. Ko reikia, kad vienoje šalyje gyvenantys žmonės susivienytų?

- Reikia suprasti, kad mes visi išgyvenome tą patį sunkų laikotarpį. Draudimai, ribojimai, užsitęsę karantinai, priverstinis buvimas po vienu stogu, nuotolinis mokymas, nežinomybė dėl ateities, įsigalinti žmonių segregacija... Neigiamų veiksnių yra daug ir jie paveikė mus visus. Galbūt todėl žmonės tapo pikti, irzlūs, nepakantūs.

Manau, kad pradėti reikėtų būtent nuo to - paleisti pykčius ir neigiamas emocijas. Priimti kitą tokį, koks jis yra, ir pasistengti jį išgirsti.

Nebūtina su juo sutikti, tačiau nereikia galvoti, kad turintis kitokią nuomonę yra blogas ar kvailesnis už tave. Visi mes esame skirtingi, tad, norėdami sugyventi po vienu stogu, turime būti žmoniškesni vieni kitiems. To visiems ir linkiu. Būkim sveiki, linksmi ir laimingi.