Animacinio filmo „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“ personažai prabils žinomų aktorių balsais

Unikalioje kino juostoje vaikams ir jų tėvams „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, animacinius personažus įgarsino žinomi Lietuvos aktoriai: Laurynas Jurgelis, Giedrius Arbačiauskas, Ramūnas Cicėnas, Dalius Skamarakas, Ineta Stasiulytė, Šarūnas Gedvilas, Simonas Dovydauskas, Rasa Kulytė-Polini, Adelina Skalandytė, Eglė Grigaliūnaitė ir dainininkė Jessica Shy.  

Filmo režisierius, kurio knyga paremtas animacinis pasakojimas, Vytautas V. Landsbergis prisipažįsta, kad jam literatūrą paversti kinu visad iššūkis: „Man – Dominyko istorijų autoriui – literatūros dialogus rašyti visad lengviau, negu vėliau „išversti“ juos į kino kalbą. 

Tai gana skirtingi žanrai. Tad šiam darbui talkon pasikviečiau artimą bičiulį Giedrių Tamoševičių, su kuriuo prieš kelis metus dviese sukūrėme ir partizanišką vaidybinį filmą „Poetas“. Jis ėmėsi dialogų kalbos bei darbo su aktoriais. 

Juk animaciniame filme personažų balsai kitą kartą neša net lemtingesnę užduotį, nei vaizdas: jei bus šnekama dirbtinai ar literatūriškai, tai nė efektingiausia animacija filmo neišgelbės. Vienus aktorius – pavyzdžiui charizmatiškąjį Giedrių Arbačiauską, su kuriuo esu jau dirbęs keliuose kūriniuose – pasiūliau aš, kitus aktorius parinko Giedrius. 

Tikiuosi, kad žiūrovas liks maloniai nustebintas. Ypač pagrindinio aktoriaus –   Lauryno Jurgelio tiksliu parinkimu Dominyko vaidmeniui ir jo balso surežisavimu“, – pasakoja V. V. Landsbergis. 

Filmo scenarijaus ir dialogų bendraautorius režisierius G. Tamoševičius sako, kad aktoriams garsinant animaciją visuomet tenka didelis krūvis: „Tai ne tik emociniai iššūkiai, bet ir sunkus fizinis darbas. 

Visą dieną prie mikrofono vyksta, tarsi teatro vaidinimas. Pagrindinis animacinio filmo aktoriaus įrankis – balsas, gauna dideles apkrovas, dienos bėgyje kinta, „sėda“. 

Animacinio filmo scenos, dėl įvairių priežasčių, nebūtinai įrašomos nuosekliai chronologiškai, kartais antroje dienos pusėje reikia gyvesnio balso, nei buvo ryte, o balsas sako – „ne!“. 

Tada gelbėja aktoriaus ištvermė ir meistriškumas. Aktorius Laurynas Jurgelis turėjo išgyventi visas Arklio Dominyko transformacijas  – nuo vaikystės, paauglystės iki brandos, kuomet arklys Dominykas ima suprasti, kad meilė tai pirmiausia – atsakomybė, o ne žaidimas. 

Lauryno įrašo pamaina buvo ilgiausia. Džiaugiausi jo jaunatviška gyvybine energija – jis puikiai įgarsino Dominyką. Nors dalyvaujant įrašų studijoje ir matant visą procesą, norisi sakyti ne įgarsino, o įkūnyjo“, – sako G. Tamoševičius. 

Pats Laurynas juokiasi, kad arklio Dominyko personažo kūrimo procesas buvo labai smagus, bet ne be iššūkių: „Dominykas pilnas spalvų – smalsus, energingas, norintis pažinti, jaunatviškas. 

Reikėjo prabilti jaunuolio balsu, varijuoti žaismingomis intonacijomis. Kadangi pats esu itin žemo balso savininkas, tai tapo nelengvu iššūkiu. Kaip ir prašymas dainuojant „pjauti pro šalį“. 

Man, baigusiam dešimtmetę Balio Dvariono muzikos mokyklą ir mokančiam dainuoti, bei turinčiam klausą, tai, sakyčiau, buvo pati  sunkiausia užduotis“.

Anot G. Tamoševičiaus, visi aktoriai, įgarsinę spalvingą filmo personažų kompaniją – sukūrė įsimintinus vaidmenis. „Atsimenu, žiūrėjau, kaip Giedrius Arbačiauskas, Ineta Stasiulytė, Ramūnas Cicėnas, Arvydas Dapšys ir kiti garsino savo personažus ir galvojau –  tai reikėtų filmuoti! 

Tai galėtų tapti atskiru filmu. Kaip jie vaidina! Visi aktoriai suteikė animaciniam filmui daug žaismės, jų sukurtus personažus stebėti bus vienas malonumas. 

Beje bus ir siurprizų – siūlau atkreipti dėmesį į arklio Dominyko draugelius – dvi savimylas varles (kurių viena kalba šiaulietiška tarme) ir gandrą“, – sako G. Tamoševičius. 

„Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, ieškant brangakmenio savo mylimajai, pasakoja apie meilę, apie savo namų tvėrimą ir silpnesnių globą. 

Apie tai, kad barnius galima spręsti ne kumščiais ar kanopom, o išsikalbant, pabandant išgirsti liūdintį, vienišą, kenčiantį ar net mirštantį. Kartu ši pasaka – tai sakmė apie didingą, nuostabų kosmoso pasaulį, kuris, atsiradęs svajonėse, gali kilstelėti nuo žemės, atitraukti nuo barnių, išvaduoti iš įtampos karalystės.

Anot filmo režisieriaus V. V. Landsbergio, nūdienos pasaulis gyvena agresyvios priešpriešos laikais, kuri labai pavojinga. Ypač, kai šalia vyksta tikras karas. 

Tad, anot jo, kalbėti apie meilę, apie kilnių ir ilgalaikių santykių atsakomybę – itin svarbu. „Kartais rodosi, kad daugelio meilingų santykių mums gali teks mokytis iš naujo, kai vėl užsimanysime bandyti gyventi taikiai ir vieningai. 

Tai spėriai prarandama mūsų tapatybės dalis. Tad ir filmai vaikams apie meilę yra tiesiog būtina valstybės strategija. Kad neužmirštume, jog gebam ir tai. 

Ne tik kritikuoti ir niekinti, bet ir atleisti, suprasti kitaip mąstantį, jaučiantį“, - sako V. V. Landsbergis.

Režisierius neslepia, kad jų komandą įkvėpė brolių latvių „Flow“ pasaulinė sėkmė, kuri  parodė, kad ir mažos valstybės animacijos upė gali nunešti į labai rimtus vandenynus. 

Kad pasaulinį pripažinimą kartais lemia ne valstybių dydis ar milžiniški finansai, bet ir pasakojimo įtaigumas, istorijos aktualumas. Kai filmo problema atpažįstama kaip sava, universali, reikalinga šiam laikmečiui.