Apsaugotas būstas telšiškei Donatai padėjo sugrįžti į darbą

Donata pasakoja anksčiau gyvenusi Dūseikių globos namuose. Būtent čia ji pirmą kartą sutiko Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas "Telšių atjauta" darbuotojas Jolantą ir Editą. „Geriau pažinusios mane, pasiūlė pakeisti gyvenamąją vietą – apsigyventi apsaugotame būste ir tapti gerokai savarankiškesne. Kitaip tariant, savo gyvenimo šeimininke.

Iškart sutikau, nes gyvendama dideliuose globos namuose nesijaučiau gerai. Juk esu pakankamai savarankiška gyventi viena“, – savo istoriją pradeda pašnekovė.

Moteris pasakoja, kad specialistė Jolanta jai padeda ne tik susitvarkyti įvairius kasdienius reikalus, bet ir reguliariai susisiekti su reikalingais gydytojais, pasirūpinti vaistais.

„Man patinka gyventi apsaugotame būste, nes čia jaučiuosi kaip namuose. Sustiprėjęs pasitikėjimas savimi turbūt ir subrandino mintį grįžti į darbą. Kadangi prieš savo rimtą ligą esu dirbusi siuvėja, iškart prisiminiau buvusią darbovietę ir panorau visų pirma ten pasiteirauti, ar mane priimtų. Priėmė!”, – šypsosi moteris.

 Svarbu – leisti pabandyti

Donatos darbdavė sako, kad šią moterį pažįsta jau keliolika metų. „Nuo pat mūsų susitikimo ji turėjo tam tikrų sutrikimų, tačiau jie išryškėdavo tik bendraujant artimiau. Donata mūsų įmonėje dirbo tol, kol vieną dieną pateko į gydymo įstaigą. Sutrikome, nes nežinojome, kaip tokiu atveju elgtis – laukti, kol darbuotoja pasveiks ir sugrįš, atleisti iš darbo ar rinktis dar kokį kitą variantą“, – prisimena dvejones pašnekovė.

Pasak jos, grįžusi iš gydymo įstaigos Donata po kiek laiko pati atėjo į buvusią darbovietę ir paklausė, ar vėl gali pradėti pas mus dirbti. „Ar ji buvo pasikeitusi? Mano nuomone, jos veiksmai, judesiai, mąstymas buvo sulėtėjęs. Tačiau kadangi moterį pažinojome nuo anksčiau, žinojome jos situaciją, priėmėme ją dirbti pas save į įmonę – siuvėja. Kolektyvas moterį priėmė gražiai“, – džiaugiasi vadovė.

Moteris pasakoja, kad Donata yra tvarkinga, rami darbuotoja. Tik apgailestauja, kad šiuo laikotarpiu nėra daug darbų, kuriuos galėtų jai patikėti: „Manau, kad Donata gavo svarią pagalbą iš specialistų, o mes stengiamės jai padėti tiek, kiek galime iš savo pusės. Manau, ši moteris yra pavyzdys, kaip padedant specialistams, gaunant paramą iš valstybės, psichosocialinę negalią turintis žmogus gali būti naudingas visuomenei, gyventi mums įprastą gyvenimą. Bet be pagalbos tokiems žmonėms kaip Donata būtų labai sunku“.

 Apsaugotas būstas Donatai tarsi sėkmės bilietas

Apsaugoto būsto paslaugos specialistė Jolanta Metrikienė, dirbanti Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klube „Telšių atjauta“ pasakoja, kad jų organizacija šiuo metu apsaugoto būsto paslaugą teikia šešiems asmenims su intelekto ir/ar psichosocialine negalia. Bute kartu su Donata gyvena dar viena moteris.  

„Su šia moterimi bendrauju nuo tada, kai ji dar gyveno dideliuose globos namuose, todėl puikiai mačiau jos nueitą kelią, pokyčius. Donata visą laiką labai norėjo gyventi savarankiškai, nors ir turėjo įvairių baimių: kaip reiks išgyventi iš gaunamų pajamų, ar sugebės susitvarkyti buitinius reikalus ir t. t.  Moteris turi du suaugusius sūnus, su jais bendrauja, važiuoja į svečius“, – pasakoja specialistė.

Pasak Jolantos, apsigyvenusi apsaugotame būste Donata iškart pajuto motyvaciją tvarkytis, prižiūrėti namus, išmoko naudotis buitinės technikos prietaisais. Pagalbos iškilus neaiškumams kreipiasi darbuotoją, – skambina, klausia.

„Kai pradėjome dirbti su Donata, ji visą laiką akcentavo, kad nori būti naudinga, nori kuo greičiau pradėti dirbti. Tačiau tuo pačiu jai ramybės nedavė mintis, ar pajėgs, ar užteks jėgų, ar psichikos liga vėl nesugrįš visu smarkumu. Pradėjus domėtis, kokį darbą norėtų dirbti, visada atsakydavo, kad labiausiai norėtų grįžti į buvusią darbovietę ir būti siuvėja“, – prisimena specialistė.

Apsaugoto būsto paslaugos specialistė sakosi visų pirma išsikalbėjusi su Donata apie jos galimybes, o tada sekė motyvavimo etapas, ir galiausiai moteris nuvyko į buvusią darbovietę pasikalbėti su direktore.

„Atsimenu iki šiol tą dieną. Donata labai džiaugėsi, buvo laiminga, kad ją priėmė. Jai tai suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Labiausiai įstrigo tai, kad moteris po ilgos nedarbo pertraukos, turėjo tiek daug noro vėl grįžti į darbo rinką, pasitikėjo savimi. Manau, kad šiam sprendimui įtakos turėjo ilgalaikis bendravimas, laipsniškas informacijos suteikimas, palaikymas, motyvavimas. Donata yra puikus pavyzdys, kad apsaugoto būsto paslauga leidžia individualiai pažvelgti į žmogų ir atskleisti stipriausias jo puses. Norisi dar labiau judėti į priekį, išvengti atkryčio“, – teigia specialistė Jolanta. 

 Apie apsaugoto būsto paslaugą

Apsaugoto būsto paslaugos tikslas – žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia sudaryti sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo.

Paslaugos teikimo pradžioje susitelkiama ne tik į savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą, bet ir daug dėmesio skiriama emociniam klimatui kurti, adaptuotis prie naujos pasikeitusios aplinkos ir greičiau įsilieti į vietos bendruomenę.  

Paslaugos gavėjai stengiasi savarankiškai tvarkytis buityje, plėtoja savo turimus įgūdžius: tvarkosi namus, palaiko švarą, gaminasi valgyti, stengiasi kuo savarankiškiau spręsti iškilusias asmenines problemas ir tvarkytis reikalus. Padedant darbuotojams planuojasi savo mėnesio biudžetą, apsiperka, lankosi pas gydytojus, prasitęsia reikalingus vaistus, bendrauja su kitų įstaigų atstovais.

Projekto dalyviai dažniausiai draugiškai sutaria su vietos bendruomene: bendrauja su kaimynais, dalyvauja namo susirinkimuose, reguliariai tvarko bendrą laiptinę. Namo gyventojai geru žodžiu atsiliepia apie vykdomo projekto gavėjus juos prižiūrinčiai darbuotojai.

Projekto dalyviai paprastai išsikelia ir savų tikslų – pasirenka, kuo norėtų užsiimti, kur įgauti darbinės patirties, su Užimtumo tarnybos specialistais aptaria įsidarbinimo galimybes ar kitas siūlomas veiklas.

“Startavusi apsaugoto būsto paslauga žmonėms su negalia suteikia visas galimybes savarankiškai tvarkyti savo asmeninį ir socialinį gyvenimą, o praėjus geram pusmečiui galime tik pasidžiaugti jų pasiektais darbais ir rezultatais ”, – sako Živilė Jurgutienė, projekto ekspertė Telšių regione.