„Ar jūs laimingas?“: režisierius 5 metus rinko atsakymus į šį klausimą

• Kai kas sakė, kad laimę atrado susilaukę vaiko.

• Kai kas – dėl maisto, pietų, šviežio oro arba net gerų ar blogų orų.

• Vienas žmogus prisipažino, kad jo laimė – kasdien valgyti sūdytus agurkus.

Paties režisieriaus požiūriu, laimės ar „gero gyvenimo“ apibrėžti negalima – tai sprendžia kiekvienas žmogus, rašo The Washington Post.

Apmąstymai apie laimę

Kiekvienas interviu prasideda taip: operatorius prieina prie praeivio ir klausia, ar galima užduoti klausimą dokumentiniam filmui. Tada skamba klausimas: „Ar jūs laimingas?“. Dažnai prieš atsakymą būna pauzė.

„Kai žmogų to klausia, jis mintyse peržvelgia viską – savo mintis, aplinkybes. Ir nusprendžia, ar tai daro jį laimingu ar nelaimingu. Man atrodo, skirtumas tarp laimingų ir nelaimingų žmonių – gebėjimas pasakyti: „Žinai ką, dabar gal man nesiseka, gal neturiu visko, bet šis sumuštinis daro mane laimingu““, – paaiškina Trepcha.

Po daugelio metų darbo prie projekto jis suprato, kad laimė dažnai yra pasirinkimas. Jis sutiko žmonių, kurie kentėjo nuo sunkių ligų ar sunkumų, bet vis tiek ieškojo džiaugsmo.

„Laimė – kaip raumuo. Jei ją treniruosi, gali pakeisti smegenų chemiją: paversti minusus pliusais ir netikėtus pokyčius priimti kaip naujas galimybes.“

Psichologija ir laimė

Durham universiteto psichologijos profesorė Fuksija Sirua tyrė dėkingumą, ypač žmonių, turinčių lėtinių ligų.

„Pastebėjau, kad net tie, kurie gyvena su sunkia liga, gali išlaikyti optimizmą. Pozityvus mąstymas gali būti ugdomas ir veikia kaip savaime išsipildanti pranašystė.“

Ji priduria: protą reikia treniruoti – pastebėti gerą. Daugelis skeptiškai žiūri į dėkingumo dienoraščius, bet tai iš tiesų galingas įrankis mąstymo pertvarkymui.

Sirua ir Trepcha pabrėžia, kad problemas, tokias kaip skausmas, vienišumas ar depresija, reikia spręsti profesionaliai. Tačiau net tokiomis sąlygomis viltis ir pozityvus mąstymas padeda ieškoti išeities.

Režisieriaus Trepchos laimė

Paklaustas, ar jis pats laimingas, Trepcha atsakė, kad taip – ne dėl profesinių pasiekimų ar milijonų sekėjų, o dėl šeimos:

„Jei turi šeimą, manau, esi tarp tų vieno procento laimingiausių žmonių Žemėje.“