Atostogos Balkanuose vilioja lietuvius: ką svarbu įsivertinti prieš kelionę?

BTA draudimo Žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos teigimu, Balkanų regionas pastaruoju metu vis labiau traukia Lietuvos keliautojus dėl palankesnių kainų, įspūdingos gamtos ir plačių aktyvaus laisvalaikio galimybių. Tačiau dalis keliautojų į šias kryptis vyksta galvodami, kad tai pigi ir graži kryptis, o rizikų dažnai neįvertina.

„Dažniausiai pasitaiko traumos aktyviai leidžiant laiką – žygiuojant, važiuojant dviračiais ar užsiimant vandens pramogomis. Taip pat gana dažni paslydimai kalnuose ir įvairūs virškinimo sutrikimai ar maisto ir vandens sukeltos infekcijos“, – teigia K. E. Karpova.

Medicinos pagalbos sąlygos gali skirtis nuo įprastų ES krypčių

Keliautojai, pripratę prie populiarių Europos Sąjungos (ES) atostogų krypčių, ne visada įvertina, kad Balkanų šalyse medicinos pagalbos sąlygos gali reikšmingai skirtis. Dalis regiono valstybių priklauso ES, dalis – ne, todėl susirgus ar patyrus traumą gali skirtis tiek pagalbos prieinamumas, tiek išlaidų kompensavimo tvarka.

„Ne ES šalyse už medicinos paslaugas dažniausiai reikia mokėti vietoje, o kompensavimo galimybės yra ribotos. Net ir ES šalyse Europos sveikatos draudimo kortelė nepadengia visko – pavyzdžiui, privačių klinikų, transportavimo ar pargabenimo į Lietuvą. Dėl to net paprastesnis susirgimas ar trauma gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o sudėtingais atvejais suma gali siekti dešimtis tūkstančių“, – teigia ji.

Aktyvus poilsis kalnuose gali pareikalauti gelbėjimo operacijų

Balkanai garsėja kalnais, nacionaliniais parkais, žygiais ir aktyviu poilsiu gamtoje, todėl keliautojai čia dažnai renkasi ne tik poilsį prie jūros ar pažintinius maršrutus.

„Balkanuose labai populiarūs kalnai ir aktyvus poilsis, tačiau būtent čia dažniausiai įvyksta brangiausi incidentai. Žmonės žygiuoja, važiuoja dviračiais, plaukia baidarėmis, leidžiasi srauniomis upėmis, laipioja uolomis, nardo ar skrenda parasparniais. Visos šios veiklos yra įdomios, bet didina traumų riziką“, – sako K. E. Karpova.

Jos teigimu, kalnuose gelbėjimas gali būti sudėtingas – kartais reikia nešti žmogų iš sunkiai pasiekiamų vietų ar net kviesti sraigtasparnį. Tokios operacijos gali kainuoti labai brangiai – nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų.

„Be to, paprastas kelionės draudimas ne visada tai dengia, ypač jei veikla laikoma pavojinga. Todėl svarbu pasitikrinti sąlygas prieš kelionę“, – atkreipia dėmesį BTA draudimo Žalų departamento direktorė.

Dažna klaida – manyti, kad įprastas draudimas padengs viską

K. E. Karpovos teigimu, keliaujant į mažiau pažintas Balkanų kryptis svarbu realiai įsivertinti ne tik kelionės biudžetą, bet ir planuojamas veiklas. Draudimo apsauga turėtų būti derinama prie konkretaus maršruto, šalių ir poilsio pobūdžio, o ne vien prie paties kelionės fakto.

„Viena dažniausių žmonių klaidų – jie galvoja, kad įprastas kelionės draudimas padengs viską, bet taip nėra. Taip pat ne visada pasitikrinama, ar draudimas galioja tokioms veikloms kaip plaukimas srauniomis upėmis, nardymas ar skrydis parasparniu. Dar viena klaida – neįvertinamos oro sąlygos kalnuose ir galimi staigūs pokyčiai. Todėl prieš kelionę svarbu ne tik nusipirkti draudimą, bet ir pagalvoti, ką tiksliai planuojate veikti ir kokios gali būti rizikos“, – sako ji.

Prieš išvykstant rekomenduojama pasitikrinti, ar draudimas galioja visose planuojamose aplankyti šalyse, ar apima aktyvų laisvalaikį, gelbėjimo operacijas kalnuose, medicininį transportavimą ir prireikus pargabenimą į Lietuvą. Taip pat verta įvertinti maršruto sudėtingumą, oro sąlygas, savo fizinį pasirengimą ir pasirūpinti, kad kelionės planai atitiktų turimą draudimo apsaugą.