Atsisakymas išsikeltų tikslų padeda žmogui būti laimingesniam: kodėl taip nutinka

Kartais atsisakyti tikslo gali būti naudingiau psichikos sveikatai nei užsispyręs jo siekimas. Plati metaanalizė įrodo, kad savalaikis sumanymų „paleidimas“ mažina stresą, nerimą ir didina pasitenkinimą gyvenimu, sukuriant erdvę naujiems tikslams.

Apie tai žurnale Nature publikuotoje medžiagoje papasakojo filosofijos daktarė Maria Dollard. Mokslininkai iš Danijos, Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Australijos susivienijo, kad ištirtų psichologines tikslų atsisakymo ir jų lankstaus koregavimo pasekmes.

„Sėkmingos sėkmės“ spąstai

Šiuolaikinėje visuomenėje atkaklumas dažnai laikomas pagrindiniu raktu į sėkmę. Darbdaviai vertina „atsparius“ darbuotojus, motyvacinė literatūra ragina „niekada nepasiduoti“, o populiarioji kultūra romantizuoja herojus, kurie eina link tikslo nepaisydami jokių kliūčių.

Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Žmonės ne visada realiai įvertina savo resursus — emocinius, fizinius bei finansinius — ir dažnai kelia tikslus, kurie neatitinka jų galimybių. 

Aplinkybės gali keistis, o tikslas tapti nepasiekiamas arba prarasti vertę. Tokiais atvejais tikslo atsisakymas arba jo adaptavimas gali būti racionaliausias ir naudingiausias sprendimas psichikai.

Verta pažymėti, kad tikslo atsisakymas ne visada yra silpnumo požymis. Tai situacinis sprendimas, susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis, o ne charakterio bruožas. Be to, atsisakyti vieno tikslo ir persijungti prie kito kartais reikalauja net daugiau drąsos nei tęsti kovą su neįveikiamais barjerais.

Mokslinis požiūris į tikslų atsisakymą

Tarptautinė mokslininkų komanda atliko 235 tyrimų metaanalizę, apimančią daugiau nei 1400 sąsajų tarp tikslų atsisakymo ar pasiekimo ir dalyvių psichologinės būsenos.

Tikslo atsisakymas įvyksta tada, kai žmogus sąmoningai palieka sumanymą tiek kognityviniu (mintys), tiek elgsenos (veiksmai) lygmeniu. Priešingu atveju galima formaliai tęsti veiksmus, net nesiekiant rezultato.

Žmonės dažniau atsisako tikslų, jei:

gauna kritikos dėl savo veiksmų tikslingumo;

jaučia pavojų ar grėsmę;

patenka į „veiklos krizę“, kai neaišku, ką daryti toliau.

Taip pat išsiaiškinta, kad lengviau atsisakyti iš išorės primestų tikslų nei tų, kurie glaudžiai susiję su žmogaus saviidentifikacija.

Psichologiniai tikslo atsisakymo privalumai

Metaanalizės rezultatai parodė: tie, kurie atsisakė nepasiekiamų tikslų, pasižymėjo mažesniu streso, nerimo ir depresijos lygiu. Aklo atkaklumo siekimas, priešingai, blogino psichinę būseną. Nuolatinės nesėkmės ir bergždžias resursų švaistymas išsekina, o tikslo atsisakymas veikia kaip „psichologinis saugiklis“.

Nepasiekiamo tikslo atsisakymas leidžia realistiškai pervertinti resursų ir sąnaudų santykį, taip pat sukurti pasiekiamus planus. Tai mažina emocinio išsekimo riziką ir atveria erdvę naujiems tikslams, gerinant bendrą psichologinę būseną.

Grįžimas prie tikslų ir jų transformacija

Pakartotinis įsitraukimas į tikslus įvyksta tada, kai žmogus po atsisakymo pasirenka naują tikslą, supaprastintą ankstesniojo versiją arba randa alternatyvius kelius tam, kas buvo sumanyta anksčiau.

Pakartotinio įsitraukimo procesas reikalauja didelių kognityvinių ir emocinių resursų, todėl tam linkę žmonės, pasižymintys dideliu pasitikėjimu savimi, savarankiškumu ir optimizmu. 

Analizė parodė, kad tokie žmonės turi mažesnius streso, depresijos ir nerimo rodiklius, taip pat aukštesnį asmeninio augimo, savęs priėmimo ir pozityvių emocijų lygį.

Lankstumas koreguojant tikslus

Gebėjimas adaptuoti savo planus pagal realius resursus ir aplinkybes yra susijęs su geresne psichine, socialine ir fizine gerove, gyvenimo prasmės pojūčiu bei pozityviomis emocijomis.

Žmonės, mokantys lanksčiai keisti tikslus, rečiau jaučia nerimą ir depresiją, išlaiko emocinę pusiausvyrą ir geba tyrinėti įvairius ateities variantus.

Sąveika tarp lankstumo ir psichinės sveikatos yra dvipusė: gera psichinė savijauta padeda adaptuoti tikslus, o savalaikė adaptacija sukuria naujas galimybes vystymuisi.

Planas B kaip supergalia

Sunkiai pasiekiamo tikslo atsisakymas negarantuoja akimirksniu aplankančios laimės, tačiau apsaugo nuo psichinio išsekimo ir nuolatinių nusivylimų. Realistiškų tikslų išsikėlimas vietoj senųjų mažina streso lygį ir kartu didina pasitenkinimą gyvenimu.

Šiuolaikiniame pasaulyje lankstumas siekiant tikslų — tai ne silpnumo požymis, o tikroji jėga. Ji leidžia išsaugoti motyvaciją, išvengti emocinio perdegimo ir rasti naujus kelius pasiekti tai, ko trokštama.

Kitą kartą, kai tikslas atrodys nepasiekiamas, verta prisiminti Ezopo pasakos lapę: gali būti, kad „vynuogės“ tiesiog nėra vertos tokių pastangų.