Vidutinės temperatūros grafikas

Atsiveria pragaro vartai. Liepos mėnesį užfiksuotas neįtikėtinas karščio bangų šuolis

Mokslininkai jau prieš dešimtmečius perspėjo, kad žmogaus veikla sukels negrįžtamų ir siaubingų pasekmių - planeta pamažu šyla, o šiemet mūsų laukia rekordinės karščio bangos, rašo "IFLScience".

Mokslininkai įspėja, kad tai tik protu nesuvokiamai svilinančių orų pradžia - žmonijos laukia nauja nepakeliamų karščių banga.

Mokslininkai pažymi, kad 2023 m. žmonija vienu metu ištraukė tris "nelaimingus bilietus", kurie kartu virto klimato fiasko.

Tai buvo vasaros šiauriniame pusrutulyje, Ramiojo vandenyno regione besiformuojančio El Ninjo ir didėjančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos derinys.

Visa tai kartu sukėlė tokias dideles karščio bangas, kad liepos mėnuo oficialiai tapo karščiausiu mėnesiu per visą istoriją.

Nenuostabu, kad toks milžiniškas šuolis kelia nerimą klimato mokslininkams.

Tačiau mokslininkai mano, kad pragaro karštis Žemėje dar nepasiekė savo viršūnės.

Prireiks šiek tiek laiko visiems duomenims patikrinti, tačiau preliminariais Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos "Copernicus" skaičiavimais, 2023 m. rugpjūtį vidutinė temperatūra pasaulyje bus 0,32 °C žemesnė nei paskutinį rekordinį mėnesį.

Liepos mėnesio karščio rekordas

2023 m. liepa buvo ne tik karščiausias mėnuo per visą istoriją, bet ir išsiskiria didele juosta šioje diagramoje

Organizatorių nuotr.

Nuotrauka: Copernicus Atmosferos stebėsenos tarnyba/ECMWF

Tai gali atrodyti ne taip jau ir daug, tačiau problema ta, kad klimato mokslininkai mato daug didesnį šuolį nei įprastai.

Pavyzdžiui, ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2019 m. birželį, tačiau tuo metu jis buvo tik 0,04 °C didesnis už ankstesnį rekordą, užfiksuotą 2016 m. liepą.

Tokio šuolio mokslininkai nepastebėjo per visą istoriją nuo stebėjimų pradžios.

Atkreipiame dėmesį, kad pirmiau pateikti duomenys yra Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenys ir į juos neįtraukta paskutinė mėnesio savaitė.

Kartu tyrėjai pažymi, kad kitos analizės ir priemonės pateikia šiek tiek kitokius duomenis, tačiau vienaip ar kitaip visi klimato mokslininkai sutinka, kad liepos mėnuo buvo daug karštesnis nei bet kas, ką tyrėjai matė anksčiau.

Tačiau nėra jokių požymių, kad paskutinė mėnesio savaitė galėjo turėti didelės reikšmės.

Pasak ECMWF daktaro Carlo Buontempo, rekordinė temperatūra, kurią matome šiandien, yra dramatiškai kylančios pasaulinės temperatūros tendencijos dalis.

Pagrindinė to priežastis - antropogeninės emisijos. Vis dėlto mokslininkai teigia, kad liepos mėnesio rekordas vargu ar išliks pavienis.

Sezoninės prognozės rodo, kad temperatūra sausumoje greičiausiai bus "gerokai aukštesnė už vidutinę".

Liepos mėnesio karščio bangos temperatūra

Į šiuos matavimus neįtraukti regionai, esantys toliau nei 60 laipsnių nuo ekvatoriaus, kuriuose gyvena nedaug žmonių, tačiau šie reiškiniai daro poveikį likusiai planetos daliai.

Organizatorių nuotr.

Nuotrauka: Copernicus Atmosferos stebėsenos tarnyba/ECMWF

Pasak Pasaulinės meteorologijos organizacijos sekretoriaus profesoriaus Petteri Taalaso, Žemę užklupę ekstremalūs orai, nuo kurių jau nukentėjo milijonai žmonių, deja, tėra žiauri klimato kaitos realybė, su kuria teko susitaikyti.

Kartu mokslininkai vienu balsu įspėja, kad jei šiandien nesumažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kova su klimato kaita bus nesėkminga ir ateityje mūsų laukia dar aukštesnė temperatūra.

Pažymėtina, kad iki 2023 m. liepos mėn. klimato mokslininkai per visą stebėjimų istoriją nėra užfiksavę nė vienos dienos, kurios vidutinė temperatūra būtų aukštesnė nei 17 °C.

Liepos mėnesį, pasak mokslininkų, jų buvo rekordiškai daug - 26.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder