Augintinių mitybos ABC: kaip parinkti tinkamą gyvūnų ėdalą ir kokių klaidų verčiau nedaryti?

Tad nieko keista, kad dėmesio reikalauja ir ištikimų draugų – augintinių – mityba. Veterinarijos specialistai pataria, kaip parinkti geriausiai naminiams gyvūnams tinkantį ėdalą, kokių maitinimo taisyklių laikytis ir kodėl verčiau vengti maisto nuo stalo.

Naminiai gyvūnai – tikri šeimos nariai, kuriais kasdien rūpinamės, prižiūrime ir leidžiame su jais savo laisvalaikį.

Taip pat vis daugiau kačių, šunų ar smulkesnių gyvūnėlių šeimininkų supranta, kad tinkama augintinių priežiūra reikalauja ir ypatingo dėmesio kokybiško maisto, higienos prekių, žaislų ir aksesuarų linksmam laikui namuose ir pasivaikščiojimų metu.

Mūsų prekybos tinkle startavo kasmetine tradicija tapusios „Gyvūnų dienos“, kurios suteikia galimybę pasirūpinti gyvūnams būtinomis prekėmis ar juos palepinti sutaupant.

Nuo rugsėjo 26 d. iki spalio 9 d. keturkojams draugams reikalingas priemones mūsų pirkėjai gali įsigyti ir perpus pigiau”, – pasakoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

Informacija ant pakuotės atsakys į daug klausimų

Pasak UAB „Jakovo veterinarijos centro“ veterinarijos gydytojos Renatos Balčiūnaitės-Jarmalavičės, vieno tinkamo ėdalo tinkančio visiems šunims ar katėms tiesiog nėra, tad renkantis ėdalą savo augintiniui labai svarbu išnagrinėti jo sudėtį.

„Esminiai dalykai slypi sudėtyje, tad žiūrėti, kas parašyta ant pakuotės renkantis pašarą, reikia visų pirmiausia. Kuo geresni ir naudingesni ingredientai surašyti pirmoje eilutėje, tuo pašaras yra kokybiškesnis.

Baltymai, angliavandeniai, riebalai, kitos medžiagos – tokiu principu sudėtis turėtų būti išdėstyta ant pakuotės“, – pasakoja R. Balčiūnaitė-Jarmalavičė.

Veterinarė taip pat pabrėžia, kad ant pakuotės galima rasti ir tikslias gyvūno šėrimo instrukcijas, kurios yra svarbios siekiant palaikyti optimalų augintinio svorį ir sveikatą.

„Informacijoje ant pakuotės turėtų būti nurodytas gyvūno svoris ir kiek gramų būtent to pašaro augintinis gali gauti per parą, atsižvelgiant į jo kūno svorį.

Kiekvieno pašaro sudėtis ir gamybos metodika skirtinga, todėl svarbu visada vadovautis ant pakuotės nurodytomis normomis. Paros dozę rekomenduojama išdalinti atsižvelgiant į gyvūno ypatumus“, – sako veterinarė.

Jei šuo yra sveikas, nuolat palikti maisto gyvūno indelyje nereikia – jį sausu pašaru užtenka maitinti du kartus per dieną. Jei gyvūnas turi sveikatos sutrikimų, kiekvienu atveju svarbu vadovautis veterinarijos gydytojo nurodytomis rekomendacijomis.

Pasak R. Balčiūnaitės-Jarmalavičės, kačių maitinimas šiek tiek skiriasi – jei katė turi saiko jausmą, sausą pašarą galima palikti prieinamą visą dieną. Priešingu atveju, gyvūną reikėtų maitinti daugiau nei du kartus arba įsigyti automatizuotą šertuvę.

Žmonių maistas žmonėms

R. Balčiūnaitė-Jarmalavičė taip pat pastebi, kad norint išvengti augintinio sveikatos problemų vertėtų susilaikyti nuo gyvūno maitinimo žmonių maistu.

„Sauso, geros kokybės pašaro sudėtis sudaryta taip, kad atitiktų šeriamo gyvūno poreikius. Jei augintinis šeriamas naminiu maistu, niekada nepavyks subalansuoti tinkamų baltymų, angliavandenių, omega rūgščių ar kitų mikroelementų proporcijų.

Naminis maistas negali pakeisti subalansuoto gyvūnų pašaro, o išimtys gali būti taikomos tik maitinant augintinius specialiomis dietomis, žaliais maisto produktais, kai jie yra subalansuoti tinkamai“, – pataria veterinarijos gydytoja.

Pasak jos, šeimininkai taip pat neretai mėgsta maišyti sausą ir šlapią gyvūnams skirtą ėdalą, tačiau tai nėra būtina.

„Šlapias gyvūnų maistas rekomenduojamas tada, kai gyvūnas serga, ypač katėms, kurios turi lėtinių ligų. Kitais atvejais toks maistas vartojamas kaip paskatinimas. Jeigu šeimininkas duoda šlapią maistą, reikėtų nepamiršti sumažinti sauso maisto dozę, nes kitu atveju gyvūnas gaus kalorijų perteklių“, – sako veterinarė.

Specialistė taip pat pataria atkreipti dėmesį į gyvūno reakciją pieno produktams, glitimui, baltos ir raudonos mėsos kiekį gyvūno racione. Tai yra vieni dažniausių veiksnių, galinčių sukelti augintinio negalavimus, alergijas.