Akvilina
Lotynų kilmės vardas, kildinamas iš lotyniško žodžio aquila – „erelis“, todėl reikšmė siejama su kilnumu, stiprybe ir didybe.
Anta, Antas
Tai gali būti trumpiniai vardų Antanina, Antonija, Antanas ar kitų panašių.
Antanas, Antanė
Yra kelios vardo Antanas kilmės teorijos. Gali būti, kad tai lotyniškos kilmės lietuviškas vardas, kilęs iš romėnų giminės vardo Antonius. Reikšmė nėra tiksliai žinoma; dažnai aiškinama kaip „neįkainojamas“, „vertingas“, „didingas“.
Pagal graikiškąją teoriją, vardas kildinamas iš žodžio antius, reiškiančio „laimingas“ arba „džiaugsmingas“. Šis vardas taip pat gali būti kildinamas iš graikų kalbos žodžio anthos, reiškiančio „gėlė“ arba graikų žodžio antionos, reiškiančio „pirmagimis“.
Antanė - moteriškoji vardo Antanas forma.
Antanina
Tai graikų ir lotynų kilmės vardas, vyriško vardo Antanas (arba Antonijus) moteriškoji forma. Daugumoje šaltinių siejama su graikų kalbos žodžiu antius arba anthos, kas reiškia „laiminga“, „džiaugsminga“ arba „žydinti“. Kita vardo versija kildinama iš lotynų giminės vardo Antonius, reiškiančio „kovojanti priešakyje“ arba „didinga“.
Antonija, Antonijus
Lotyniškos arba graikiškos kilmės vardai, kurio reikšmės ir kilmės šaltiniai šiek tiek skiriasi. Lotyniška kilmė: kyla iš romėnų giminės vardo Antonius. Šia prasme jie siejami su „vertu pasitikėjimo“, „garbingu“ arba „neįkainojamu“.
Graikiška kilmė: vardai laikomi vardo Antanas variantais, kildinamais iš graikų kalbos žodžio anthos, reiškiančio „gėlė“, arba antius – „džiugus“, „laimingas“.
Arūnė
Tai retas, skambus lietuviškas moteriškas vardas, turintis keletą gražių kilmės interpretacijų. Lietuviška kilmė: tai vyriško vardo Aras (arba Arūnas) moteriškoji forma. Vardas siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „aras“ (erelis), simbolizuojančiu drąsą, didingumą ir laisvę.
Indoeuropiečių kilmė (sanskritas): senąja sanskrito kalba žodis arun reiškia „aušra“, „saulė“ arba „švytėjimas“. Dėl šios priežasties vardas dažnai siejamas su ryto šviesa, skaistumu ir nauja pradžia.
Dainius
Tai vedinys iš lietuvių kalbos žodžių, reiškiančių „daina, dainuoti “. Dainiais senovėje būdavo vadinami keliaujantys dainininkai.
Kunotas
Senas, tradicinis lietuvių kilmės vyriškas vardas. Jis kildinamas iš lietuvių kalbos veiksmažodžio „kunoti“ arba šaknies kun-, kurie reiškia „kautis“, „kovoti“, „tas, kuris kaunasi“.
Miniotas, Minjotas
Senovės lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš dėmenų min- („minėti, minimas“) ir galimai jot- („joti“). Aiškinami kaip „garsus raitelis“ arba „minimas jojantis“.
Minius
Lietuvių kilmės vardas, vardų su šaknimi min- trumpinys. Siejamas su atminimu, minėjimu.
Minkanta (-ė), Minkantas
Senovės lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų min- („minėti“) ir kant- („kantrus“, „tvirtas“). Dažniausiai aiškinami kaip „minimas, garsinamas ir tvirtas žmogus“.
Minmantas, Minmantė
Senovės lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų min- („minėti, garsinti“) ir mant- („sumanus“, „turtingas“). Bendra vardų reikšmė aiškinama kaip „sumanus ir garsus“ arba „minimas dėl savo išminties ar turto“.
Minotas
Lietuvių kilmės vardas, siejamas su žodžio šaknimi min- (reiškiančia „minėti“, „minimas“). Jis dažnai kildinamas kaip trumpinys iš ilgesnių lietuviškų vardų (pvz., Mingailas, Mintautas) arba prūsiškų vardų trumpinių.
Nina
Tarptautinis ir universalus vardas, turintis kelias skirtingas kilmes ir reikšmes priklausomai nuo kultūros. Slavų ir graikų kilmė: tai dažniausiai trumpinys iš vardo Antanina arba Antonina, reiškiančio „laiminga“ arba „džiaugsminga“. Taip pat gali reikšti „gėlė“ arba „pirmagimė“.
Sakartvelų kilmė: Sakartvele (kur rašomas ir tariamas kaip Nino) tai šventosios vardas. Tiksli kilmė nėra iki galo aiški, tačiau spėjama, kad jis siejamas su asirų žemdirbystės dievu Ninurta.
Amerikos indėnų kečujų kalba šis žodis reiškia „ugnis“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą