Birželio 19-ąją vardo dieną švenčia

Dovilas, Dovilė

Lietuvių kilmės vardai, sudaryti iš dviejų kamienų: do- („dovis“ arba „dovana“) ir vil- („viltis“). Bendra vardų reikšmė dažnai interpretuojama kaip „duodantis viltį“ arba „dovanota viltis“.

Gaudvilas    

Senovės lietuvių dvikamienis vardas, sudarytas iš dėmenų gaud- („gaudyti, įgyti“ arba „gaudus, garsus“) ir vil- („viltis“, „norėti“). Aiškinamas kaip „siekiantis savo tikslo“, „pasiekiantis trokštamą“, „gaudantis viltį“ arba „garsus ir teikiantis viltį“.

Gervazas    

Retas vyriškas vardas, kurio kilmė ir reikšmė aiškinamos dvejopai. Dažniausiai šis vardas siejamas su ispanų kilme (iš žodžio Gervasio, kuris reiškia „kovotojas“).

Kita versija teigia, kad šis vardas yra vedinys iš senovės vokiečių šaknies ger, kuri reiškia „ietis ir tarnas“.

Protazas, Protazijus   

Šie vardai yra vediniai iš graikų kalbos žodžių protos ir stasis, lietuvių kalboje reiškiančių „pirmas, pradinis“ ir „statyti, stovėti“. Reikšmė – „einantis avangarde“, „pirmasis“, „pirmaujantis“.

Ramunė    

Lietuviškas vardas, kilęs iš lauko gėlės ramunės pavadinimo. Siejamas su ramybe, švelnumu, tyrumu.

Romualda, Romualdas   

Germaniški vardai, kilę iš germanų dėmenų hrom („šlovė“) ir wald ar waltan („valdyti“). Reikšmė – „šlovingai valdantys“ arba „garsūs valdovai“.

Svaigeda (-ė), Svaigedas    

Seni baltiški (lietuvių ir prūsų) dvikamieniai vardai, kilę iš prūsų kalbos žodžių svai- („swais“ - „savas“) ir ged- („gedėti“, „ilgėtis“).

Dažniausiai šie vardai aiškinami kaip „gedintis savų, artimųjų“ arba „savų ilgesys“.