Eigina (-ė), Eiginas
Tai reti lietuviški dvikamieniai vardai. Jie yra sudaryti iš dviejų lietuviškų šaknų: ei- („eiti“) ir gin- („ginti, saugoti“). Reikšmė: „tas, kuris eina ginti“ arba „gynėjas“.
Eigintas, Eigintė
Lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų eig- („eiti“, „judėti“) ir gint- („ginti“, „saugoti“). Reikšmė: „ginantis savo kelią“, „saugantis ir vedantis“, „gynėjas“.
Medardas
Tai germanų kilmės vardas. Jis yra vedinys iš senovės vokiečių kalbos žodžių macht („galia, jėga“) ir hart („kietas, stiprus“). Bendra vardo reikšmė suprantama kaip „stiprios galios“, „galingas“ arba „drąsus, stiprus“.
Kita kilmės versija sako, kad vardas sudarytas iš germaniškų žodžių mathal („susirinkimas“, „taryba“) ir hard („stiprus“, „tvirtas“). Reikšmė: „stiprus patarėjas“, „tvirtas taryboje“.
Šv. Medardas saugo nuo blogo oro, lietaus, dantų skausmų, įkalinimo ir nevaisingumo, globoja kalinius, aludarius, belaisvius, sielos ligonius, valstiečius ir vynuogynus. Į Šv. Medardą kreipiamasi prašant lietaus, gero derliaus ir gero oro.
Legenda byloja, jog pagal jo minėjimo dienos orus buvo sprendžiama apie būsimų orų kaitą. Jeigu per Šv. Medardą lydavę, - lietus pliaupdavęs ir ateinančias 40 dienų.
Medas
Dažniausiai laikomas lietuvišku vardu, siejamu su žodžiu medus arba šaknimi med- („medis“, „miškas“).
Reikšmė gali būti aiškinama kaip „saldus“, „malonus“, „susijęs su gamta ir medžiais“.
Kai kuriais atvejais vartojamas ir kaip sutrumpinta kitų vardų forma.
Merūnas
Vardas yra vedinys iš archajiško lietuvių kalbos žodžio merėti („liūdėti, ilgėtis, geisti“) su priesaga -ūnas. Taigi, vardo prasmė aiškinama kaip „besirūpinantis“, „besiilgintis“ arba „tas, kuris liūdi“.
Vilhelmas
Šis vardas kilęs iš senovės germanų vardo Wilhelm. Sudarytas iš žodžių wil („valia“, „noras“, „ryžtas“) ir helm („šalmas“, „apsauga“).
Reikšmė: „ryžtingas gynėjas“, „tas, kurio apsauga yra valia“, „stiprios valios saugotojas“. Vilhelmo yra mėgiamas Vokietijoje. Anglijoje nuo seno mėgiamas šio vardo variantas Viljamas.
Rašyti komentarą