Atskiros šiukšliadėžės statomos net biuruose, kur tokių šiukšlių, kurioms jos skirtos, apskritai nėra. Žinia, lazda turi du galus: kur yra tokių šiukšlių, nėra tokių šiukšliadėžių.
Kalbasi dvi garbaus amžiaus klaipėdietės.
- Aniceta, ar tu rūšiuoji atliekas? Per žinias tik apie tai ir kalba.
- Ne.
- Kodėl?
- Bandžiau. Buvau prisidėjusi kibirėlių, priklijavusi prie jų užrašus, kas kur turi būti. Bet suradau tiek daug dalykų, kuriuos nežinojau, kur dėti. O tu žinai, ar kefyro pakuotė yra popierius, ar plastikas?
- Gal plastikas, nors ne, gal popierius.
- Na, va, matai, turi aukštąjį mokslą baigti, kad susigaudytum, kur ką mesti. Pagaliau prisiruošiau išmesti suknelę, su kuria eidavau į šokius, nors ir skaudėjo širdį. Savo kieme neradau nė vieno konteinerio, kuris jai tiktų. Negi bėgiosiu su ja po visą miestą, parsinešiau atgal. Net atsigulus lovoje vis galvodavau, o kur mesti suplyšusias pėdkelnes ar celofaninį saldainio popieriuką. Todėl ir mečiau tą užsiėmimą. Dabar nerūšiuoju, užtat gerai miegu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą