Gražus ten jis - pušynai, lapuočiai, girdisi jūros ošimas, sutvarkyti laiptai ir takai. Šie, beje, vietomis įspūdingi: vingiuoja, veda per daubas, yra rodyklės, informaciniai stendai, pavadinimai.
Miške esti „Rolandų kepurė“ ir „Klitorinos takas“, skelbia ant medinių riboženklių gražiu šriftu išraityti pavadinimai. Vietovardžiai įdomūs, matyt, suderinti su urėdais, lyčių lygybės kontrolieriais, nacionalinio parko vadovais ir dar, kaip įprasta Lietuvoje, su kokia dvidešimt institucijų. Jomis abejoti doram valstybės piliečiui kaip ir nedera, bet vis tiek smalsu - kokių Rolandų ta kepurė ir kas toji Klitorina, kad nusipelnė tokio įamžinimo?
Humoristinio žanro rubrikos „Bulvaras“ neturintiems fantazijos ir humoro jausmo skaityti nerekomenduojama.
Rašyti komentarą