Bulvaras: Pamokos? Kam jos! Politika kviečia. Šimonytė „palaimino“ moksleivių pabėgimus

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė mestelėjo idėją, kurią kai kurie moksleiviai galėjo suprasti labai tiesiogiai: jei jau bėgti iš pamokų – tai bent su „prasme“. 

Kitaip tariant, jei vietoj matematikos lygties sprendi politinę – viskas kaip ir pateisinama.

Prienų „Žiburio“ gimnazijoje šis principas, panašu, jau išbandytas praktiškai. Mokiniai, trumpam palikę suolus ir sąsiuvinius, patraukė į susitikimą su politiku Remigijumi Žemaitaičiu. Vieni sakytų – pilietiškumas. 

Kiti – tiesiog kūrybiškas požiūris į lankomumo taisykles.

Žinoma, atsirado ir tokių, kuriems toks „švietimo modelis“ pasirodė kiek per daug avantiūriškas. 

Priminta, kad pamokos vis dar egzistuoja ne šiaip sau, o jų praleidinėjimas gali turėti pasekmių, ne tik filosofinių, bet ir labai žemiškų – pavyzdžiui, drausminių.

Tačiau I. Šimonytė į viską siūlo žvelgti plačiau. Esą jaunimas jaučia valstybę, mąsto, reaguoja ir, svarbiausia, nebijo veikti. Kitaip tariant – jei jau bėgti, tai ne bet kur, o ten, kur „verda gyvenimas“.

„Jauni žmonės žino, kad tai jų valstybė“, – skamba žinutė, kurią, priklausomai nuo nuotaikos, galima interpretuoti ir kaip įkvėpimą, ir kaip labai netikėtą pateisinimą pamokų praleidinėjimui.

Tad kol vieni dar sprendžia, ar svarbiau kontrolinis darbas, ar kontrolė gatvėje, akivaizdu viena – Lietuvos švietimo sistema dar nematė tokios kūrybingos interpretacijos. 

Gal net netrukus atsiras naujas dalykas: „Protestavimo pagrindai – nuo 5 klasės“.

P.S. Neturintiems humoro jausmo skaityti „Bulvaro" skiltį griežtai draudžiama