Dalios Teišerskytės sūnūs – jautriai apie mamos netektį: pasidalijo ryškiausiu prisiminimu ir svarbiausia pamoka

Poetės sūnus Pranas Teišerskis atsakė, ko mama jį išmokė bei pasidalijo prisiminimu. „Išmokė stengtis būti geram ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms.

O ryškiausias prisiminimas – atvažiuoji, mama visuomet savo lovoj, su puodeliu kavos ir savo mylima knyga“, – šiltai kalbėjo D. Teišerskytės sūnus.

Tuo tarpu velionės sūnus Linas Proškevičius teigė, kad pamokų iš mamos gavo daug.

„Negalėčiau išskirti, bet pagrindinės pamokos – gyvenimo kelias, kurį stebėti buvo ir malonu, ir sunku, kartais norėjosi padėti, bet neužteko jėgų. Jos jėgos visą laiką būdavo didesnės, nei mūsų visų šeimos nariųn sudėjus kartu.

O dabar sunku ištarti tuos žodžius, kad mamos nėra.

Atrodo, kad visas šitas, pavadinkime, renginys, yra jos režisuojamas, jos vadovaujamas.

Viskas eina taip sklandžiai, taip dėliojasi, kad, atrodytų, tai jos ranka, jos valia. Manau, kiekvienas mamą išlaikėme savyje, tik ji subyrėjo į tuos šipulius ir dabar gyvens žmonėse, kurie ją supo“, – sakė L. Proškevičius.

Norintys atsisveikinti su garsia literate, politike penktadienį rinkosi į Kaune esančius laidojimo namus „Rekviem“.

Pagerbti D. Teišerskytę atvyko ją ne vienerius metus pažinojęs žurnalistas, publicistas Vidas Mačiulis.

Taip pat tarp susirinkusių buvo galima išvysti ir moters sūnus – Liną Proškevičių ir Praną Teišerskį.

Tarę kelis žodžius vyrai patraukė į salę, kurioje juos pasitiko baltomis gėlėmis išpuošta urna. Šalia jos – ir ekrane rodomos nuotraukos iš D. Teišerskytės gyvenimo.

Anapilin iškeliavo gimimo dieną

„Poetė, verslininkė, grožio industrijos pradininkė, žurnalistė, parlamentarė“, – taip apibūdinama 79 metų sulaukusi, savo gimimo dieną mirusi žinoma kaunietė Dalia Teišerskytė.

Velionę artimai pažinoję bičiuliai portalui „Delfi“ sakė, jog sunkios ligos diagnozę D. Teišerskytė išgirdo prieš kelis metus, jos sveikatos būklė kito, kurį laiką negalavimai netrukdė lankytis įvairiuose renginiuose, dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Pastaruoju metu, ligai paūmėjus, D. Teišerskytė dar spėjo susitikti su artimiausiais bičiuliais, o jau netrukus šeimos nariai perdavė žinią, kad ji nebegalinti priimti svečių. Viena jos bičiulių minėjo, kad tai buvusi pačios D. Teišerskytės valia, ji minėjo nenorinti, kad ką prisimintų ligos iškankintą, bejėgę.

Buvusi Seimo narė, liberalė D. Teišerskytė bene labiausiai garsi savo kūrybiniu talentu.

Tremtį ištvėrusi, Vilniaus universitete įgijusi žurnalistės specialybę ji išleido 13 poezijos ir prozos knygų, sukūrė per 400 dainų tekstų, įkūrė leidybos ir grožio industrijos verslą.

Vėliau ji pasuko į politiką, prisijungusi prie Liberalų sąjūdžio nuo 2000 iki 2016 metų, keturias kadencijas buvo renkama į Seimą.



D. Teišerskytė šeštadienį bus laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse, vadinamame panteone, kur amžinajam poilsiui atgulė daugybė nusipelniusių kultūros ir visuomenės veikėjų.

Pirmąją eilėraščių knygą išleido tik įsibėgėjus Atgimimui

„Dalia Teišerskytė – viena iš ryškiausių mūsų lyrikių, jos poezija itin jautri, sudvasinta, pakylėta.

Sunkiai ji, Sibiro tremtinė, skynėsi kelią į tuometinį sovietinės ideologijos pripūstą ir kontroliuojamą literatūros lauką.

Prisimenu tuos laikus, kai mes, Kauno jaunieji rašytojai (buvo tokia bendrija prie Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus, man teko jai vadovauti 1983 – 1987 m.), tradiciniuose susibūrimuose ne kartą kalbėjome ir apie Dalios kūrybą, kuri tada mums darė nemenką įspūdį.

Deja, jos pirmosios knygos rankraštis taip ir liko neišleistas, užkliuvo ir tremtinės praeitis, ir, be abejo, tuometinei nomenklatūrai neįtinkanti eilėraščių tematika – vidinis susikaupimas, dvasingumas, atjauta“, – portalui „Delfi“ sakė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.

Pirmąją savo eilėraščių knygą „Atminties šešėliai“ velionė išleido tik įsibėgėjus Atgimimui, 1989 metais.

„Dalios kultūrinės iniciatyvos, drąsios naujovės iki šiol prisimenamos, ypač jai dirbant Kauno menininkų namų vadove. Ji buvo šių namų siela ir įkvėpėja.

Dalios nuoširdumas, atjauta, stebėtinas darbštumas, tvirta laikysena, orumas ir savo vertės jutimas – man labiausiai įsiminusios jos savybės. Jau sirgdama, ji neatsisakė gausių kvietimų susitikti su gerbėjais tolimuose Lietuvos kampeliuose.

Juk Dalia buvo labai populiari, mylėjo žmones, o jie mylėjo ją ir jos poeziją. Lapkričio 19 dieną sulaukiau jos paskutinio skambučio iš Klinikų. Jau silpnu balsu ji apgailestavo, kad negalėjo dalyvauti Kauno rašytojų ataskaitiniame susirinkime, domėjosi naujienomis apie kolegas, naujas knygas ir literatūrinius vakarus.

Po savaitės jos netekome“, – reziumavo G. Jankus.

Spinduliavo vidine jėga, buvo itin stipri moteris

Žinoma Kauno verslininkė, ilgametė miesto tarybos narė Ona Balžekienė velionę D. Teišerskytę vadino itin stipriai moterimi, daugiabriaune asmenybe, kūrusią verslą, rašiusią eiles, aktyviai dalyvavusią visuomeninėje veiklą ir politiką.

„Susipažinau, kai ji subūrė versle dalyvaujančias, aktyvesnes moteris į kompaniją, kuriai mes davėme pavadinimą „Ad ASTRA“.

Organizuota, kūrybinga, nenuilstanti, mylinti drauges“, – pasakojo O. Balžekienė bei patikslino, jog velionė jeigu ir supykdavo, tai labai greitai viską atleisdavo.

Pasak O. Balžekienės, sušlubavus D. Teišerskytės sveikatai, paūmėjus jau anksčiau diagnozuotai ligai, kartu su moterų būreliu nuvykusi pas bičiulę į namus.

„Planavome dar kartą atvykti, paskambinome jos sūnui, tačiau jis paprašė nevažiuoti. Jis sakė, kad Dalia jau nebeturinti jėgų, nenorinti nieko matyti ir kad ją matytų tokioje būsenoje.

Ji ir mums sakė, kad paūmėjus ligai pas ją nereikėtų važiuoti, Dalia aiškiai pasakė nenorinti, kad ją prisimintų bejėgę ir palaužtą ligos“, – portalui „Delfi“ sakė ilgametė Kauno politikė bei verslininkė O. Balžekienė.

Itin stipria moterimi D. Teišerskytę vadinusi bičiulė minėjo, kad 1994 metais, klestint laukiniam kapitalizmui buvo itin sunku išlaikyti pradėtą verslą, kuris apėmė leidybą, grožio priežiūros priemonių importą, modelių mokyklą.

Ne paslaptis, kad pradėjus organizuoti renginius, aplink išvaizdžias merginas neretai mėgdavo suktis ir kriminalinio pasaulio atstovai.

„Tačiau Dalia kažkaip mokėjo su jais susitvarkyti, kai ji pasirodydavo, visi nurimdavo ir atsitraukdavo keliais žingsniais atgal.

Tikrai, ji turėjo tą jėgą, vidinę energiją“, – prisiminė kaunietė. Ispanijoje, Tenerifės saloje apsistojusi verslininkė minėjo kartu su čia esančiais lietuviais, kurių ne vienas pažinojo D. Teišerskytę, paminėsiantys jos atminimą. „Mūsų miestelyje yra bažnyčia, jos laidotuvių metu susirinkime į pamaldas ir Dalią išlydėsime čia, Tenerifėje“, – sakė O. Balžekienė.

Išsiskyrė aristokratišku išdidumu ir elegancija

Velionę artimai pažinojusi Kauno savivaldybės tarybos narė, buvusi parlamentarė bei žurnalistė Audronė Jankuvienė akcentavo, kad D. Teišerskytė išskyrė aristokratiškumu, o būdama politike pirmenybę teikė žmogiškam bendravimui, o ne politinėms pažiūroms.

„Keista, kad net nepamenu mūsų pažinties pradžios. Gal mus susiejo žurnalistika, galbūt kultūra?

Paprastas, šiltas, nuoširdus santykis nesikeitė nepaisant nei augančio jos populiarumo, nei politinės karjeros, laimės ar nelaimių. Ji buvo aristokratė.

Nepaprastai išdidi ir ori. Sakydavo išdidumą paveldėjusi iš savo motinos, kurią net Sibire vadindavo – išdidi kaip šimtas motinų. Man atrodo, Dalia smarkiai kentėjo, palūždavo tik tada, kai tas aristokratiškas, turbūt genuose užkoduotas išdidumas subyrėdavo, neatlaikęs dvasinių sukrėtimų, išdavysčių, nepagrįstų kaltinimų.

Tada ji sutrikdavo, klysdavo, blaškėsi ir skaudžiai išgyveno. Tačiau visuomet, net sunkiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, išlikdavo pabrėžtinai elegantiška“, – portalui „Delfi“ sakė A. Jankuvienė. Velionės išdidumas nė kiek netrukdė vienodai pagarbiai elgtis tiek su kokiu įtakingu ponu, tiek su kokioje kaimo bibliotekėlėje sutikta kuklia jos poezijos gerbėja.

„Gal dėl to ją gerbė ir politiniai oponentai, ji neskirstė jų į baltus ir juodus, savus ir priešus. Mes buvom tarsi ir skirtingose politikos „barikadų“ pusėse, tačiau nepaisydama to, Dalia viešai, šilčiausiais žodžiais lydėjo mane rinkiminėse kampanijose.

Pirma žmogus, tik po to politikas, sakydavo ji.

Nesvarbu, kiek laiko su Dalia būtume nesimačiusios, susitikus visada atrodė tarsi niekada ir nebuvom išsiskyrusios...

Dabar ji išėjo gyventi į dangų. Bet juk neišsiskirsime?“, – prisiminė Kauno savivaldybės tarybos narė, buvusi parlamentarė A. Jankuvienė.

Vadina grožio ir mados industrijos pradininke

D. Teišerskytės kadaise įkurtos modelių agentūros vadovė Jolanta Sadauskienė velionę vadino savo veiklos krikštamote bei įkvėpėja.

Pasak J. Sadauskienės, būtent D. Teišerskytė buvo grožio industrijos nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje įkūrėja ir pradininke, tikra Ikona. „Jos talento pavėsyje susiliejo poezija, grožis, mada, verslas, gerumas ir kartu paprastas, šiltas žmogiškumas“, – portalui „Delfi“ sakė agentūros „Modilinos“ vadovė.

Buvusi manekenė J. Sadauskienė prisiminė, kad D. Teišerskytę prisimenanti dar nuo jos įkurto Grožio ir mados teatro laikų, kai laukiant išėjimo ant podiumų klausydavosi jos poezijos.

„Dalia ne tik organizavo didžiulius mados festivalius ir pristatymus, į Kauną kviesdavo garsius mados korifėjus, tokius, kaip Pjierre Cardin, Viačeslav Zaicev, bet ir po savo sparnu išugdė daugelį jaunųjų Lietuvos dizainerių. Mane visada žavėjo Dalios širdies gerumas.

Daliai pasukus į politiką, mano širdžiai buvo labai miela gauti jos puoselėta vardą „MODILINA“ ir garsinti ji visame pasaulyje profesionalioje modelių veikloje.

Taip pat iš Dalios buvo gera mokytis gerumo, ji visada visiems padėdavo. Už norėjimą ir galėjimą dalintis ji man paskyrė apdovanojimą „Moterys – Miesto veidas“, kurį labai branginu.

Dalią visada kviesdavau į visus mūsų organizuojamus mados ir labdaros renginius, o ji visada ateidavo!

Todėl Dalią vadinu savo veiklos krikštamote ir įkvėpėja“, – sakė modelių agentūros „Modilinos“ vadovė J. Sadauskienė.