Dėl šių įpročių galite pasenti greičiau: į ką vertėtų atkreipti dėmesį

Senėjimas yra neišvengiamas, tačiau vienodas amžius pase dar nereiškia tokios pat organizmo būklės. Dvi bendraamžiai gali stipriai skirtis savo fizine forma, mobilumu ir bendra pašSavijauta. 

Ir tai priklauso ne tik nuo genų ar ligų — labai svarbus gyvenimo būdas, kurio žmogus laikosi metai iš metų. Apie tai pranešė leidinys „Egeszseg Kalauz“.

Būtent šis skirtumas ir apibūdina biologinio amžiaus sąvoką. Skirtingai nuo chronologinio amžiaus, kuris tiesiog rodo nugyventų metų skaičių, biologinis amžius apibūdina organizmo būklę. Kai kurie įprasti įpročiai gali veikti prieš sveiką senėjimą.

Žalingi įpročiai ir veiksniai, greitinantys senėjimą:

Nuolatinis miego trūkumas: Jei reguliariai miegama tik 5–6 valandas, organizmas gauna per mažai laiko atsinaujinimo procesams. 

Tai gali paveikti medžiagų apykaitą, hormonų reguliavimą, smegenų veiklą, imuninę ir širdies bei kraujagyslių sistemas. 

Lėtinis miego trūkumas taip pat siejamas su didesne nutukimo, hipertenzijos ir 2 tipo diabeto rizika. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti bent apie 7 valandas per parą.

Sėslus gyvenimo būdas: Su amžiumi natūraliai netenkama dalies raumenų masės bei jėgos, o fizinio aktyvumo trūkumas šį procesą tik sustiprina. Vienos treniruotės nepakanka, jei likusi dienos dalis praeina beveik nejudant. 

Net trumpos pertraukėlės pasivaikščiojimui ar laiptai vietoje lifto padeda sutrumpinti nepertraukiamo sėdėjimo laiką. 

Ypač svarbūs jėgos pratimai, nes raumenys būtini mobilumui, pusiausvyrai, kaulų palaikymui ir normaliai medžiagų apykaitai.

Ultravioletiniai spinduliai: Saulės poveikis kaupiasi metai iš metų: pažeidžiamos odos ląstelės, kolagenas ir elastinas, todėl atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės ir mažėja odos elastingumas (fotosenėjimas). Apsauga nuo saulės reikalinga ne tik paplūdimyje, o soliariumas nėra saugi alternatyva.

Rūkymas: Tabako dūmuose esančios medžiagos pažeidžia kraujagysles ir didina oksidacinį stresą. Be širdies, plaučių ir vėžinių susirgimų rizikos, rūkymas pagreitina odos elastingumo praradimą ir gilesnių raukšlių atsiradimą. Atsisakyti cigarečių naudinga nepriklausomai nuo to, kiek metų buvo rūkoma.

Netinkama kasdienė mityba: Mityba mėnesių ir metų eigoje turi lemiamą reikšmę. Racionalus maistas, kuriame gausu daržovių, vaisių, ankštinių, visadalių grūdų produktų ir baltymų, siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika. 

Priešingai, nuolatinis itin perdirbto maisto, cukraus, druskos ir rafinuotų angliavandenių vartojimas skatina medžiagų apykaitos sutrikimus.

Pernelyg didelis alkoholio vartojimas: Jis kenkia kepenims, nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemoms, didina vėžio riziką bei pablogina nakties miego kokybę.

Lėtinis stresas ir socialinė izoliacija: Ilgalaikis stresas gali sutrikdyti miegą, pakeisti mitybos įpročius ir paveikti kraujospūdį. 

Nuolatinė vienatvė ir socialinių kontaktų trūkumas siejami su didesne širdies ligų, pažintinių funkcijų silpnėjimo ir priešlaikinės mirties rizika. Svarbu ne draugų kiekis, o santykių kokybė.

Dantų priežiūros nepaisymas: Negydomos dantenų ligos ilgainiui gali nulemti dantų netekimą, o tai veikia mitybą ir gyvenimo kokybę. Todėl reguliarus dantų ir tarpdančių valymas bei patikros pas odontologą išlieka svarbios ir vyresniame amžiuje.

Viena nemiegota naktis, praleista treniruotė ar vienkartinis greitasis maistas esminės įtakos senėjimo tempui nepadarys. Kur kas didesnį vaidmenį vaidina įpročiai, kurie kartojasi nuolat ir išlieka gyvenimo būdo dalimi metai iš metų.

Sveikas senėjimas — tai ne kova su kiekviena raukšle. Pirmiausia tai yra fizinio aktyvumo, mobilumo, pažintinių gebėjimų ir savarankiškumo išlaikymas vyresniame amžiuje.