Diena Žemėje tradiciškai laikoma pastovia ir trunka 24 valandas, tačiau iš tikrųjų jos trukmė kinta dešimtimis, šimtais ir net tūkstančiais metų. Šveicarijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos mokslininkai, pasitelkę šiuolaikines technologijas, ypač neuroninius tinklus, išsiaiškino, kokie veiksniai daro įtaką šiems pokyčiams.
Jų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 720 m. pr. m. e. iki 2020 m. ir nustatė kelias pagrindines priežastis, dėl kurių keičiasi planetos sukimosi greitis, rašoma Geophysical Research Letters.
Anksčiau buvo manoma, kad klimato kaita vaidina pagrindinį vaidmenį keičiant dienos ilgį, tačiau naujosios išvados rodo, kad jos poveikis yra daug mažesnis, nei tikėtasi. Labiausiai dienos ilgiui įtakos turi Žemės branduolyje vykstantys procesai. Paaiškėjo, kad karštos medžiagos judėjimas branduolyje gali pakeisti dienos ilgį 3-4 milisekundėmis tūkstantmečių perspektyvoje, o dešimtmečių mastu - 2-3 milisekundėmis.
Mėnulio gravitacinė įtaka arba potvynių ir atoslūgių trintis sulėtina Žemės sukimąsi ir pailgina dieną maždaug 2,4 milisekundės per šimtmetį. Tuo pat metu Žemei atsigaunant po ledynmečio, planetos sukimasis pagreitėja ir diena sutrumpėja 0,8 milisekundės per šimtmetį. Kartu šie procesai lemia, kad dienos ilgis per šimtmetį pailgėja 1,72 milisekundės.
Mokslininkai nustatė, kad klimato kaita daro įtaką dienos ilgiui tik 0,4 milisekundės, o tai nėra reikšminga, palyginti su kitais veiksniais. Taigi dienos ilgis didės dėl Mėnulio įtakos, tačiau šis procesas nebus tiesinis dėl chaotiškų procesų planetos branduolyje.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą