Dietologas priminė, kaip maitintis, kad išvengtume peršalimo ligų: šiems patiekalams – griežtas „ne“

Priešingai, kasdien būtina skirti laiko pasivaikščiojimams, laiku pasitikrinti sveikatą ir atidžiau pasidomėti, ką dedame į lėkštę, tuomet artėjantis peršalimo ir ligų sezonas neatrodys bauginantis.

Primena judėjimo svarbą

Bendraudama su pacientais gydytoja reabilitologė Jadvyga Velžienė jiems įprastai primena, atrodo, visiems žinomas taisykles: subalansuota mityba ir judėjimas svarbus visus metus, o judėti blogo oro nėra, tik netinkama apranga.

„Sveikas gyvenimo būdas, daugiau daržovių, mažiau riebalų, fizinio pasyvumo, laiko uždarose patalpose – visa tai išties padeda sustiprinti sveikatą. Laikas, praleistas gryname ore sportuojant, stiprina organizmą, jį grūdina, teigiamai veikia raumenų, nervų, kaulų sistemas", – komentavo gydytoja.

Sergantys lėtinėmis, ypač plaučių, ligomis, vyresnio amžiaus žmonės dažniau peršąla, serga virusinėmis infekcijomis, tačiau fizinis aktyvumas būtinas ir jiems. „Labai svarbu pasirinkti tinkamą aprangą ir nors kažkiek pajudėti.

Jei neįmanoma pasivaikščioti gryname ore, šiek tiek laiko reikėtų praleisti bent atvirame balkone. Jei yra galimybė pabūti pajūryje, ruduo tam – taip pat puikus metas: pasivaikščiojimas prie jūros bet kokiu oru padeda išvalyti odą, sinusus, pagerėja bendras organizmo tonusas, miegas, normalizuojasi nervų sistema, pagerėja raumenų būklė ir nuotaika, kas rudenį ypač aktualu", – pasakojo sveikatos centro „Energetiko" gydytoja reabilitologė J. Velžienė.

Pajūrio oras – prisotintas organizmui būtino jodo, bromo, natrio, jame gausu neigiamų jonų, padedančių lengviau įsisavinti deguonį, todėl, kaip pastebi apsilankę Lietuvos pajūryje, atrodo, jog čia lengviau kvėpuoti.

Dar viena svarbi neigiamų jonų funkcija – kontroliuoti seratonino koncentraciją kraujyje. Šis hormonas atsakingas už nuotaiką ir reakciją į stresines situacijas, o ilgalaikis stresas ir nuovargis silpnina imunitetą.

Taigi, užtenka vos poros valandų, kad žmogus pabuvęs pajūryje fiziškai ir emociškai pasijustų geriau. Teigiamos įtakos sveikatai ypač daug turi jodo ir pušų eterinių aliejų prisotintas pajūrio oras, o blogo oro, pašnekovės žodžiais, čia tiesiog nėra.

Maistas gali padėti jaustis geriau

Dietologas Edvardas Grišinas taip pat pritarė, jog vasarą daugelis atsipalaidavę, džiaugiasi šiluma, o apie ligas ir imuniteto stiprinimą susimąsto tik atvėsus, kuomet pranešama apie pirmuosius peršalimo ligų ar virusinių susirgimų atvejus, nors tą daryti reikia ištisus metus.

Labai svarbu, kad mityba užtikrintų pakankamą medžiagų, svarbių imuninei sistemai, kiekį: vitamino C, antioksidantų, beta karoteno, cinko, vitamino D.

Kone kiekvienas žino, jog, stiprinant imunitetą, svarbus vitaminas C, kuriuo organizmas aprūpinamas valgant pakankamą kiekį vaisių ir daržovių. Kadangi šaltuoju metų laiku ima trūkti šviežių daržovių, į mitybą būtina įtraukti raugintų, šaldytų, termiškai apdorotų maisto produktų. 

„Visuomet yra, kuo pakeisti šviežią pomidorą ar agurką: valgyti konservuotų daržovių, aišku, rudens sezonas turingas kitų daržovių, kurių nereikėtų pamiršti: morkų, kopūstų, burokėlių, bulvių", – patarė dietologas.

Pašnekovas priminė ir dar vieną problemą – vitamino D stoką. Nors daugelis mano, jog vasarą ištisas valandas leidę gryname ore, gali būti ramūs, jog vitamino D kiekis organizme pakankamas, realybė kiek kitokia.

Specialistui ir šiuo metu tenka konsultuoti pacientus, kurie teigė vasarą aktyviai leidę laiką gamtoje, vartojo vitamino D papildus, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog jo kiekis organizme – mažesnis nei normos vidurkis.

Taigi, svarbu valgyti pakankamai raudonos žuvies, kiaušinių, artėjant šaltajam sezonui išsitirti vitamino D kiekį organizme, jei reikia vartoti papildus.

Pašnekovą stebina žmonės, mityboje vengiantys baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių), mat įsitikinę, kad jie – kancerogenai, didinantys širdies ligų riziką.

„Pamirštame, kad svarbu, ką mes valgome: jei paruoštas karbonadas su bulvių koše, ne karbonadas kaltas, o kulinarinis paveldas. Atkreipkite dėmesį į produkto kokybę: kad mėsa būtų kuo mažiau perdirbta, daugiau geležies, cinko – tamsesnėse jos dalyse.

Atvėsus orams nereikia keisti valgiaraščio, rinktis riebių patiekalų, bet gauti iš maisto daugiau naudos sveikatai – būtina. Juk žmogaus fiiziologiniai poreikiai nesikeičia, nesvarbu, vasara ar žiema: namuose šilta, naudojamės transportu, nevaikštome daugiau nei įprastai, neturime šalti lauke, tačiau, prakalbus apie mitybą, tą pamirštame.

Mūsų gyvenimas skiriasi nuo mūsų prosenelių. Taigi, pasiteisinimai, kad norisi valgyti tokį maistą, kuris teikia džiaugsmą, yra abejotini, kaip ir tai, jog visas džiaugsmas – tik maistas", – komentavo dietologas.

Nuotaiką veikia ir mityba

Atvėsus orams, dažną aplanko rudens melancholija: nesinori niekur eiti, daugiau laiko leidžiame namuose, jaučiamas nuovargis ar prasta nuotaika. Pašnekovo žodžiais, įtakos mūsų savijautai ir nuotaikai turi ir mityba, tik jei žmogus tuo netikės, pokyčių ir nepastebės.

„Kol žmogus į sveiką mitybą žiūrės kaip į varginančią, prėską, reikalaujančią daug pastangų, pokyčių nebus. Subalansuota mityba – ne trumpalaikis badavimas, angliavandenių ar baltymų atsisakymas. Ji – svarbi mūsų gyvenimo dalis", – komentavo pašnekovas.

Ruošiantis ligų sezonui, prekių krepšelyje neretai atsiduria citrinos, medus, imbieras, spanguolės. E. Grišinas patvirtina – šie produktai išties gali pagerinti imuninės sistemos būklę. Pavyzdžiui, medus, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis, spanguolės, bet ne spanguolių kisielius ar medus, ištirpintas karštoje arbatoje.

„Kad ir kokių teigiamų savybių turėtų kai kurie produktai, mes nemokame su jais elgtis. Citrinos griežinėlių galima dėti į kambario temperatūros vandenį ir jį gerti rytais, kaip ir medaus. Žinoma, turime suprasti ir tai, kad medus mūsų organizmui bus naudingas, jeigu jo suvalgysite daugiau nei vieną šaukštą.

Tokiu atveju kyla klausimas: kas svarbiau – naudingos medžiagos, esančios meduje, ar penki šaukšteliai cukraus, kurio gausite suvalgę tuos penkis šaukštelius medaus?

Jeigu žmogus turi gretutinių ligų, pridėtinis cukrus jam nereikalingas, galvočiau, ką turiu pakoreguoti esamuose patiekaluose, kad sulaukčiau to paties efekto", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Nors rudens daržovės paprastai naudojamos termiškai apdorotos, E. Grišinas primena neperlenkti lazdos lazdos jas ruošiant. Gaminimas turi būti kuo paprastesnis, naudojant kuo mažiau riebių padažų, tuomet jos išties turės laukiamos naudos mūsų organizmui.