Dizainerių renginyje patirtas malonumas sudėliojo ir ateities planus

Merginos kartu ėmė kurti ir jau ne kartą pristatė savo drabužių liniją.

Kaip abi pripažino, kurti – dar ne viskas: norint pristatyti kolekciją, tenka padaryti daug kitokių darbų, o ruošiantis būna visko, netgi barnių.

Būta ir sunkumų, bet bendras tikslas nugalėjo

Pirmasis merginų, kaip dizainerių, pasirodymas įvyko tradicinėje viso regiono jaunuosius menininkus kas dvejus metus suburiančioje jaunųjų dizainerių šventėje „Banga“, kurią organizuoja Palangos senosios gimnazijos dailės mokytoja Daiva Stonkuvienė.

„Mano vyresnioji sesuo taip pat dalyvavo šiame renginyje su savo kolekcija, tad taip natūraliai išsivystė, kad ir aš patraukiau šia kryptimi.

Iš pradžių kolekciją rengiau su kita drauge, bet likau viena, o galiausiai susipažinom su Ula, kuri taip pat meniška. Pagalvojom, kad būtų įdomu kažką kartu sukurti“, – apie užsimezgusią bendrystę pasakojo Miglė. 

Merginos pripažino, kad iš pradžių būta visko – ir išsiskiriančių nuomonių, bet galų gale jos suprato, kad puikiai papildo viena kitos idėjas. „Visada rasdavome bendrą kompromisą. Net nepradėdavom kažko daryti, kol nepasitardavome“, – patvirtino Ula.

Iš pradžių merginos turėjo visai kitokią idėją, galvojo daryti kolekciją, kuri atspindėtų stichijas. Paskui išsirutuliojo kitokia mintis ir atsirado kolekcija „Uždaras vakaras“.

Visas kolekcijos pristatymas – tarsi spektaklis. Laimei, merginos atskleidė, tarp pačių modelių, kurie padeda demonstruoti drabužius, atsiranda tokių, kurie padeda judesiais, ritmu, tad visi bendromis jėgomis siekia geriausio rezultato. „Sunkiausia būna su vaikinais, kad eitų ritmingai, kad kontroliuotų savo veidą.

O daugiausiai streso būna prieš pat pasirodymus, nes visko būna: ir drabužius tenka taisyti, ir modelius reikia spėti padažyti, rūpintis, kad jiems kokių bėdų neatsitiktų. Bet viską pavyksta sutvarkyti“, – apie bendrą darbą pasakojo merginos.

Kolekcijos sukelti įspūdžiai 

O prisimenant kolekciją, pristatytą dizainerių renginyje „Banga“, prisimenami ir įspūdžiai, kurie kilo po jos.

Miglė tuomet kalbėjo: „Atėjusi į gimnaziją jau žinojau, kad dalyvausiu „Bangoje“, tad dalyvavimas, pristatymas savo kolekcijos, pasirodymo kūrimas buvo tarsi svajonės išsipildymas ir įgyvendinimas savo aistros – organizuoti, kurti, lipti į sceną, „klijuoti“ pasirodymą ir realizuoti savo idėjas.

Dalyvaudama „Bangoje“ išmokau organizuoti laiką, pasirodymą scenoje, bendrauti su modeliais, rūpintis, kad visi jaustųsi gerai. „Banga“ atnešė naujas pažintis, patirtį ir savęs pažinimą.

Iš tiesų jau seniai žinojau, kad noriu sieti savo ateitį su menais. Visas pasiruošimas kolekcijos pristatymui privertė suprasti, jog man labai patinka tai daryti.

Praleidus daug laiko prie dizainų ir pasirodymo kūrimo, mėgavausi atėjusiu nuovargiu ir buvau patenkinta savo atliktu darbu.

Niekada negalvojau, jog galiu atrasti tokią veiklą. Tad ir savo ateitį tikrai noriu sieti su menais, režisūra ar dizainu.“

Ula taip pat pasidalino savo mintimis: „Mūsų kolekcijos „Uždaras vakaras“ pristatymas man reiškia užsibrėžto tikslo, kurio su Migle siekėme daugiau negu metus, įgyvendinimą.

Kolekcija atvėrė man naujas duris į dar neatrastas pažintis, leido dar labiau patobulinti turimus meninius sugebėjimus, realizuoti save. Kalbant apie ateitį, naujos kolekcijos kurti neplanuoju, bet neatmetu galimybės, jog visko gyvenime gali būti.

„Bangos 2023“ laukėme labiausiai iš visų renginių, todėl natūralu, jog šis renginys turėjo didžiausią reikšmę man ir komandai, o ir pasiruošimas šiai šventei buvo ilgiausias.

Ar savo ateitį siesiu su dizainu, atsakymo neturiu, nes vis dar ieškau savęs ir stengiuosi naudotis kiekviena proga, kurią man suteikia gyvenimas.“

Patinka detalių gausa

Pasiteiravus, kaip visgi vyksta tas idėjų dalijimasis, Miglė prisiminė, kad jos pirminė kolekcijos mintis buvo be tokių ryškesnių spalvų, o kai Ula prisidėjo, ji pamatė, kad jų visgi reiktų, pagyvintų drabužius.

„Mes abi esame maksimalistės, abiem patinka detalių gausa. Man pačiai patinka skirtingų formų, medžiagų mišinys, kai viskas susilieja į vieną ir šalia to – spalvos“, – atkreipė dėmesį Miglė.

Dažnai dizainerių drabužiai būna ekstravagantiški, labiau tinkantys podiumui, ne kasdienai. Pašnekovės atskleidė, kad ir jų drabužiai gali tokie pasirodyti, nors šventėms pasipuošti rastų sau tinkamų derinių ne viena mergina.

O kaip dėl dėvėjimo savo kurtus drabužius kasdien?

„Mūsų kuriami švarkai tikrai tinka kasdien dėvėti. Kodėl gi ne? Aš pati mėgstu papiešti ant drabužių, tad kartais kokį akcentėlį mėgstu ir savo drabužiuose įterpti, – sakė Ula.

– Kai aiškesnėje vietoje ką nors nusipiešiu, pastebiu, kad aplinkiniai pastebi, žiūri, gal šiek tiek nejauku, bet žinai, kad žiūri dėl to, jog tai kitaip, įdomiau“.

Pasiteiravus, ar pačios stebi žymių dizainerių kolekcijas, pašnekovės pripažino, kad kartais pamato, gal kiek įdomesnės būna lietuvių dizainerių kolekcijos, pavyzdžiui, Juozo Statkevičiaus.

O labiausia dėmesį vis dėlto patraukia tokios kolekcijos, kurios nėra standartinės, turi ekstravagancijos.

Svarsto apie ateitį

Merginos – jau abiturientės, tad natūralu, kad jau ima galvoti apie ateities planus, o ką veiks uždariusios mokyklos duris.

„Aš dar negalvoju, nežinau tiksliai, ko norėčiau, bet labai tikiuosi, kad savaime viskas susidėlios, mintis pati mane pasivys“, – nusišypsojo Ula.

Miglė taip pat dar svarsto, tik aiškiai žino, kad labiausiai ją vilioja meno sritis, ten ir suks.

„Tik labai blaškausi, rinktis meno ir dizaino studijas ar kūrybines industrijas, kur yra visko po truputį, nes man ir norisi apčiuopti kelias meno sritis. Man įdomu ir fotografuoti, ir lipdyti, ir filmuoti, visko“, – ateities perspektyvomis pasidalino Miglė.

Kūrybos poreikis – nuo mažumės

Tai, kad joms patinka kurti, merginos pastebėjo seniai. Ula papasakojo, kad jos šeimoje daug meniškų žmonių, tad menas ją lydėjo nuo mažumės.

„Mano ir tėvai, ir brolis – meniški, tad ir aš jau nuo mažų dienų piešdavau. Jau pradinėse klasėse iš plastilino ar kitus darbus labai kruopščiai atlikdavau.

Man tai labai patikdavo. Dabar jau išsigryninau, ką labiausiai mėgstu veikti – piešti veidus, kur netrūksta ir mano pamėgtų ryškių spalvų“, – pasakojo Ula.

Miglės šeimoje – priešingai, nėra nė vieno menininko, bet ji taip pat ankstyvame amžiuje pati pastebėjo, kad mėgsta piešti, kurti. „Šeimos nariai stebėdavosi, kad man gražiai gaunasi.

Visada piešdavau, bet man tai nėra mėgstamiausia veikla, man patinka kitokie dalykai, tikiu, kad galiausiai ir aš susidėliosiu viską į vietas“, – sakė Miglė.

Ir, nors dažnai galima išgirsti, kad menininkams sunku išgyventi, pašnekovės to nebijo. Jos žino svarbiausias taisykles, ko reikia, kad būtum sėkmingas – turi daugiau ir garsiau apie save ir savo darbus kalbėti.

Dabar tam tinkama terpė – socialinė erdvė. Žinoma, tai taip pat nėra lengva, bet, kai kažko labai nori, viskas įmanoma.

Eglė ŽALVARYTĖ