Drąsiausias žingsnis gyvenime

Mes taip pripratę būti stiprūs, kad gėdijamės net menkiausio savo silpnumo. Ir pamirštame, kad nė vienas žmogus nėra tobulas. Kiekvienas turi savo baimių, „savo skeletus spintoje“, silpnas vietas, daro klaidų, apsirinka. Ar reikia į save žiūrėti taip griežtai ir atkakliai nepripažinti savo netobulumo?

Didžiausia drąsa gyvenime – tai drąsa net apsuptiems visiškos materialinės gerovės pripažinti, kad turime problemų. Kad po daugybės metų praktikos, vystymosi pastangų ir ieškojimų netapome tobulais žmonėmis. Ir maža vilties, kad kada nors jais tapsime. Kad mes nesupratome kai kurių dalykų ir vis dar nesuprantame. Ir nėra garantijos, kad kada nors suprasime.

Drąsa pripažinti savo netobulumą

Kad mus vis dar užvaldo stiprūs, nemalonūs jausmai, neleidžiantys naktį ramiai miegoti. Kad, net būdami dideliais viršininkais, dažnai nežinome, kur reikia eiti ir ką daryti.

Kad galbūt kažkuris senas pažįstamas neturi problemų, susijusių su mumis, o mes su juo – turime.

Kad net gyvendami tą gyvenimą, kurį pasirinkome, mes kartais tūžmingai pavydime kam nors kitam ir nieko su tuo negalime padaryti. Ir apskritai su daugybe dalykų pasaulyje nieko negalime padaryti. Ir kad brandžiame amžiuje galime jaudintis ir kankintis dėl mažmožių kaip vaikai.

Kad, net viską puikiai suprasdami, nieko negalime su tuo padaryti. Kad mes sakome viena, o darome visai ką kita, net jei nuoširdžiai norėjome padaryti tai, ką sakėme.

Kad mes bijome kvailų dalykų. Ir kad mums baisiai gėda prisipažinti, kad mes bijome tų kvailų dalykų ir bijome patys pasirodyti kvaili.

Kad neįstengiame pakęsti visko ir visų. Kai kurių žmonių net akyse matyti negalime, nors visi kiti juos myli.

Kad kartais smulkmenos gali išvesti mus iš pusiausvyros. O kartais menkniekiai sukelia tiek daug liūdesio ir nusiminimo, kad tenka verkti.

Kad nesąmoningų dalykų mumyse daugiau nei sąmoningai suvoktų ir kad mūsų jėgos nėra begalinės. Kad net jei esame puikūs, tai negarantuoja mums laimės. Ir negarantuoja to, kad tie, kuriuos išsirinkome, pasirinks mus. Ir apskritai niekas nieko negarantuoja, rašo portalas „Econet“.

Svarbu ir vėl tapti įvairiems tarp įvairių, paprastiems, įprastiems žmonėms. Kartais stipriems ir išmintingiems, o kartais silpniems ir bejėgiams.

Savo žmogiškosios prigimties pripažinimas ir suvokimas to, kad kiekviename vystymosi etape kyla vis naujų, ne mažiau reikšmingų sunkumų, atlaisvina daugybę užgniaužtos energijos, kuri suteikia galimybę judėti pirmyn.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder