Eglė Jackaitė - apie pasišventimui prilygstantį aktoriaus kelią: „Ne dėl algos mes dirbame“
Puikiai pažinodama šios meno srities užkulisius moteris neslepia – dar studijų laikais kurso vadovas sakydamas, jog iš šios profesijos nepragyvenama, nemelavo. Kone 50 vaidmenų sukūrusi aktorė be užuolankų pripažįsta, jog vien dirbdama teatre oriam gyvenimui neužsidirbtų, todėl kone kiekvienas teatralas yra priverstas papildomo uždarbio ieškotis kažkur kitur.
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle“, kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.
Šio sekmadienio laidos herojė – visiems puikiai pažįstama aktorė Eglė Jackaitė, kuri nuo mat mažų dienų svajojo apie aktorės kelią, kuriuo šiandien vis dar žengdama jau gali džiaugtis sukūrusi kone 50 skirtingų vaidmenų. Į teatro ir kino pasaulį suka ir abu aktorės sūnus: vyresnėlis Jokūbas kaip tik šį sekmadienį Klaipėdos dramos teatre pristatys savo režisuoto spektaklio „Storas sąsiuvinis” premjerą, o jaunėlis Elijas nuo vaikystės filmuojasi kine ir netgi buvo nominuotas už geriausią pagrindinį vaidmenį „Sidabrinei gervei“.
„Jaučiu pasididžiavimą, ir džiaugsmą, ir jaudulį. Kartais negaliu patikėti, mat atrodo, jog dar ką tik, visai mažytis Jokūbas lakstė, bėgiojo čia po šito teatro užkulisius, o dabar jau neeilinis režisierius“, - vyriausiojo sūnaus pasiekimais džiaugsis aktorė.
Visgi, Eglė atvira ir be užuolankų ar pagražinimų pripažįsta, jog aktoriaus profesija nėra lengva. Apart didžiulio savęs atidavimo scenai bei fizinio ir emocinio darbo su savimi, šioje srityje nesvetimas pastovus laukimas bei nežinomybė turėsi darbą ar ne. O jį gavus, tenka repeticijose praleisti ilgiausias valandas, kartais net pamirštant miegą, poilsį, valgį.
„Dabar aš daug vaidmenų turiu ir ačiū Dievui, esu užimta bei reikalinga aktorė, tačiau yra tie etapai, kai tu lauki, kol režisieriai išsirinks, kol tave pakvies vaidinti. Laukimas yra mūsų kasdienybėje. Kaip ir labai didelė įtampa, stresas, skubėjimas, bėgimas, nes prieš premjerą teatre praleidžiam nuo ryto iki vakaro, iki nakties, nevalgę, negėrę“, - nematomą profesijos pusę laidoje atskleis aktorė.
Apie mažus aktorių atlyginimus šnekama jau ne vienerius dešimtmečius, apie tai Eglę perspėjo net jos kurso vadovas dar studijų metais, tačiau beprotiška aistra vaidybai vis tiek nesustabdė nuo pasirinktos profesijos.
„Nesu kompetentinga pasakyti, kodėl taip yra, bet finansinė išraiška nedžiugina. Galiu drąsiai atskleisit, Klaipėdos dramos teatre mano stažas yra 26 metai ir už tai gaunu 800 eurų į rankas. Daugiau 900 eurų nesu gavusi. Tai liūdna tema, tačiau mes ne dėl algos dirbam. Mano kurso vadovas studijų metais sakydavo, kad kur mes lendam, čia neužsidirbsim, nepragyvensim, bet mes vis tiek ėjom užsidegę ir aš šiandien padaryčiau tą patį, nes tai neša sielos džiaugsmą. Kiekvieną kartą scenoje susitikti su kolegomis ir žiūrovais yra tokia didžiulė dovana, jog neįmanoma jos apsakyti žodžiais“, - tvirtins Eglė.
Lietuvoje aktorystė ne pati pelningiausia profesija, bet interviu metu Eglė net kelis kartus pakartojo, jog jai tai svajonės išsipildymas. Todėl niekada negalvojusi keisti karjeros krypties, moteris ėmėsi savų kūrybinių projektų, nelaukdama, kol režisieriai ją pakvies kažkur vaidinti. Ir tą jai daryti sekasi puikiai, mat šiai dienai Eglė turi žiūrovų pamiltus projektus, kuriuose pati rūpinasi viskuo, net ir bilietų pardavimais.
„Mane paskatino tas ilgas laukimas, kai neturi darbo. Po Oskaro Koršunovo spektaklio „Pašaliniams draudžiama“ sukūrusi Valdininkės vaidmenį buvau nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“. Galvojau, va dabar tai prasidės, mane pastebės, dabar bus darbo, tačiau du niekam manęs nereikėjo. Tačiau iš to gimsta, kad pats pradedi kurti ir nelauki, kol tau į rankas kiti įdės vaidmenį ar pinigėlį. Aš sukūriau savo projektus. Poezijos ir muzikos vakare „Jausmų džiazas“ pati esu prodiuserė, pati pasirinkau kokius eilėraščius noriu sakyti, kokias dainas dainuoti, pati tą programą keičiu ir koreguoju, rūpinuosi nuo reklamos ar bilietų pardavimo iki žvakių, dekoracijų. Džiaugiuosi kartu su kolega Ramūnu Šimukausku turinti dar ir savo spektaklį, labai mylimą žiūrovų „Santuoka be įsipareigojimų“, - apie asmeninius projektus laidoje kalbės Eglė.
Kita laidos tema: svajonė turėti dvarą virto realybe
Nuo vaikystės Estera svajojo apie rūmus, ją žavėjo dvaro estetika, puošnios suknelės, muzika, gėlės bei įmantrūs patiekalai ir prieš 12 metų ši svajonė tapo realybe. Drauge su vyru Sauliumi jiedu įkūrė poilsio bei renginių erdvę „Brastadvaris“, kur per metus atšokama ne mažiau nei 60 ypatingų progų.
„Su renginių organizavimo sfera mes nieko bendro neturėjome, tačiau gimė dukrytė, vyro darbe kaip tik užklupo stagnacija, abu nežinojome, ką veikti toliau. Vieną gražų pavasario rytą išvažiavome į gamtą, prie upės pažvejoti. Tačiau netikėtai prie mūsų priėjo jauna mergaičiukė ir sako, kad negalima, nes privati valda. Mes pajuokaudami užklausėme, gal netyčia parduoda, o ji ėmė ir atsakė, kad taip“, - apie visai neplanuotą pirkinį laidoje pasakos Estera Valiulienė.
Tiesa, anuomet sutuoktiniai įsigijo tikrai ne dvarišką kompleksą, o sukiužusią dviejų galų sodybą ant Minijos kranto. Tačiau tiek naujos statybos, tiek renginių organizavimas pareikalavo daug šeimos laiko bei energijos. Gyvenime nutinka visko, bet organizatorių kūrybiškumo dėka problemos virsta maloniomis patirtimis ir nepamirštamais prisiminimais.
„Tais laikais, kai mes pasistatėme, dar nebuvo tokio stiliaus sodybų, kuriose rengtų šventes, nes visur vyravo kaimo trobos su mediniais suolais, o aš norėjau padaryti čia šventes tokias, kokių pati jų norėčiau“, - tvirtins Estera.
Kita tema: įžvelgta problematika paskatino verslo kryptį
Eglės kasdienybėje vietos tinginiavimui nėra, mat ji ne tik dviejų vaikų mama ar žmona, bet ir verslininkė bei Lietuvoje naujos paslaugos darbuotojų apgyvendinimo platformos „Workerbed.lt“ įkūrėja. Tačiau moteris savąjį verslą pradėjo metusi iki tol turėtus ir veiktus darbus, mat į šią rinką atėjo iš kur kas kūrybiškesnės, renginių organizavimo industrijos.
„Man patinka pastoviai išmėginti vis naujas sritis ir veiklas. Kai buvau dar samdoma darbuotoja, vadovavau ne vienam restoranų tinklui, naktiniam klubui, turėjau savo reklaminių renginių organizavimo versliuką, bet einant metams, viduje tarsi persijungė mygtukas ir visą tai, ką dariau iki tol, tapo man nebeaktualu. Tuo metu kaip tik laukiausi pirmosios dukros ir nutariau prisijungti prie vyro vystomos elektros įmonės“, - laidoje pasakos Eglė Drūnė.
Tuo metu vyro verslas išgyveno krizę ir sutuoktiniai ėmėsi kito – pradėjo savo bei kitoms įmonės ieškoti darbuotojų. Tiesa, ilgainiui tokios verslo idėjos atsisakė, bet dirbdami įžvelgė problematiką, jog daugelis nenori apgyvendinti užsieniečių ir nutarė patalpas darbuotojams įsigyti patys, kurių šiuo metu turi net 80.
„Visas gyvenimas, ką mes turime, viskas yra mūsų galvose. Jeigu neturėsi ryžto, energijos ir, svarbiausia, noro, tai nieko ilgalaikio nesukursi. Pirma reikia norėti, o kai panori – visata tau ir duoda. Su savo projektu neketinu sustoti. Iki metų pabaigos planuoju atidaryti Latvijoje bei Estijoje ir kas metus prijungti po vieną-dvi šalis, nes mano tikslas, kad šitas portalas būtų europinis, kad migruojantys darbuotojai galėtų rasti apgyvendinimą vienoje duomenų bazėje, vieno mygtuko paspaudimu“, - užsibrėžtus tikslus atskleis pašnekovė.
„Gyvenimas versle“ – jau antrą sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Rašyti komentarą