Filmo „Atgal į ateitį“ žvaigždė Maiklas Dž. Foksas apdovanotas garbės „Oskaru“

Los Andžele šeštadienį vykusioje iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo ryškiausios Holivudo žvaigždės, M. J. Foxui buvo įteiktas kasmet skiriamas Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimas už humanitarinę veiklą. 

„Jūs verčiate mane drebėti, liaukitės“, – atsiimdamas apdovanojimą pajuokavo M. J. Foxas, sulaukęs ovacijų. Apdovanojimą jis pavadino „visiškai netikėta garbe“. 

61-erių kanadiečių aktorius išgarsėjo filmuose „Atgal į ateitį“ (Back to the Future) suvaidinęs laiku keliaujantį vidurinės mokyklos moksleivį Martį Makflajų. 

1985–1990 metais pasirodžiusi filmų trilogija ilgam išliko žiūrovų atmintyje. 

1991-aisiais M. J. Foxui, kuriam tuo metu buvo 29-eri, diagnozuota Parkinsono liga. Tuomet aktoriui buvo pasakyta, kad jam liko dirbti 10 metų.

Parkinsono liga, dėl kurios sutrinka motorinės funkcijos, visame pasaulyje serga apie 10 mln. žmonių.

JAV žvaigždė Woody Harrelsonas (Vudis Harelsonas), kuris kartu su kanadiečių aktoriumi vaidino filme „Daktaras Holivudas“ (Doc Hollywood) būtent tuo metu, kai jam buvo nustatyta diagnozė, šeštadienį susirinkusiai publikai sakė: „Aš tiesiog negalėjau tuo patikėti, nes Michealas yra toks nenugalimas, antžmogiškas“. 

„Na, jis niekada nepraleido nė žingsnio, nepasinėrė į savigailą... o šiurpią diagnozę pavertė drąsia misija“, – pridūrė W. Harrelsonas. 

M. J. Foxas išgarsėjo po televizijos NBC aštuntajame dešimtmetyje rodytos komedijos „Šeimos ryšiai“ (Family ties). 

Apie savo ligą jis viešai prabilo 1998-aisiais, kai buvo rodomas jo antrasis populiarumo sulaukęs televizijos serialas „Spin City“. 

Praėjus keleriems metams, jis sumažino savo darbų apimtis, atsidėjo savo Parkinsono fondo veiklai ir moksliniams tyrimams surinko daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių (966,6 eurų).

„Buvo aišku, kad senstantiems, nepakankamai aptarnaujamiems pacientams gali prireikti pagalbos“, – sakė jis.

„Tai, ką padariau, nebuvo joks didvyriškumas“, – pridūrė aktorius. 

M. J. Foxas, kuris 2020 metais galutinai pasitraukė iš aktorystės, pastaraisiais mėnesiais patyrė daug kaulų lūžių ir kitų traumų dėl kritimų, todėl jam prireikė peties operacijos. 

Bet nepaisydamas to jis šeštadienį lipo ant ir nuo scenos, o taip pat paprašė savo žmonos ir buvusios „Šeimos  ryšių“ žvaigždės Tracy Pollan (Treisi Polan), kad ši padėtų jam nusinešti statulėlę. 

„Norėčiau padėkoti Akademijai“

Garbės „Oskarai“ kasmet teikiami už gyvenimo nuopelnus, o nuo 2009-ųjų jie teikiami per atskirą renginį, taip siekiant sutrumpinti įtemptą pagrindinio šou tvarkaraštį.  

Tarp ankstesnių šio Jeano Hersholto (Džino Heršolto) humanitarinio apdovanojimo, kurį Akademija teikia nuo 1957-ųjų, laimėtojų yra aktorė Angelina Jolie (Andželina Džoli), JAV pokalbių laidų vedėja Oprah Winfrey (Opra Vinfri) ir aktorė Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor).

Šeštadienį auksine statulėle už karjeros pasiekimus taip pat buvo apdovanota Diane Warren (Dajan Voren), dainų autorė, sukūrusi tokius hitus kaip „Aerosmith“ „I Don't Want to Miss a Thing“. D. Warren per visą savo karjerą buvo nominuota 13 konkursinių „Oskarų“, tačiau nei vieno iš jų taip ir nelaimėjo. 

„Laukiau 34 metus, kad galėčiau tai pasakyti „Norėčiau padėkoti Akademijai“, – sakė D. Warren. Šie jos žodžiai buvo palydėti audringais plojimais. 

„Turėjau daug kalbų, kurios susiglamžydavo mano kišenėje“, – juokavo ji. 

Australų kino grandas Peteris Weiras (Piteris Veiras), kuris yra sukūręs tokius pasaulinio pripažinimo pelniusius filmus kaip „Liudininkas“ (Witness), „Mirusių poetų draugija“ (Dead Poets Society), „Trumano šou“ (The Truman Show), taip pat sugrįžo į Holivudą atsiimti savo „Oskaro“. 

Režisierė Euzhan Palcy (Južan Palsi), kilusi iš prancūzakalbės Martinikos salos Karibų jūroje, ceremonijos metu gavo statulėlę už savo karjerą, įskaitant 1989-aisiais sukurtą filmą apie Pietų Afrikos apartheidą „Sausas baltas sezonas“ (A Dry White Season), kuris privertė Marloną Brando sugrįžti iš pensijos.

E. Palcy, kuri iš esmės šiuo metu nekuria filmų, teigė, kad jai „labai nusibodo, kai man sakydavo, kad esu novatorė“, ir „girdėdavo pagyrimus už tai, kad buvo pirmoji iš daugelio pirmųjų, bet negaudavo galimybės kurti filmus“, kurios ji norėjo kurti. 

„Mano istorijos nėra juodos, mano istorijos nėra baltos – jos universalios, jos spalvingos“, – sakė ji.