Butautas, Butautė
Lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš dalių but- („būti“, „gyventi“) ir taut- („tauta“).
Reikšmė: „tas, kuris yra su tauta“, „tautos žmogus“.
Butenė, Butenis
Labai reti lietuvių kilmės vardai, vediniai iš lietuvių kalbos žodžio, reiškiančio „būti, būtis“. Reikšmė siejama su buvimu, gyvavimu: „esantis“, „gyvenantis“.
Butė, Butys
Tai lietuvių trumpiniai arba vediniai, kurių reikšmė susijusi su žodžiais „būti, būtis“. Gali reikšti „esantis“, „gyvas“, „tikras“. Tai gali būti ir vardų, prasidedančių „But-“, trumpiniai.
Būtė, Būtys
Lietuvių kilmės vardai, vediniai iš žodžių, reiškiančių „būti, būtis“. Jie simbolizuoja esatį, egzistavimą, esmę ir pastovumą.
Budė (arba Būtė) laikoma senovės lietuvių išminties, sumanumo ir patarimų deive.
Dana
Šis vardas, kaip vardo Danielė trumpinys, dažniausiai kildinamas iš hebrajų kalbos žodžio daniyel, reiškiančio „Dievas yra mano teisėjas“.
Tai taip pat jis gali būti kilęs iš persų kalbos, kur reiškia „išmintinga“ arba „žinanti“.
Paskutinis variantas – lotyniškos kilmės, siejamas su žodžiu donata, reiškiančiu „duota“.
Danė
Daugiausia tai lietuvių kilmės moteriškas vardas, tiesiogiai susietas su upėvardžiu (Danės upė Klaipėdoje) arba kilęs kaip trumpinys iš hebrajiško vardo Danielė, reiškiančio „Dievas mano teisėjas“.
Danutė
Tai lietuviška mažybinė vardo Dana forma, hebrajiško vardo Danielė, reiškiančio „Dievas mano teisėjas“ variantas.
Doma, Domė
Daugiausia lietuvių kilmės moteriški vardai, kilę iš žodžio „domė“ (dėmesys, dėmesingumas) arba trumpiniai tokių vardų kaip Domantė, Domicelė.
Vardai taip pat gali būti siejami su lotynišku žodžiu dominus („ponas, valdovas, Dievo duotas“).
Domicėlė, Domicė
Šie vardai kilę iš lotynų kalbos žodžio domitus („prijaukintas, sutramdytas, paklusnus“) arba domus („namai“). Reikšmė: „paklusni“, „namų žmogus“, „šeimos globėja“.
Pagal kitą versiją, tai lotyniškos kilmės moteriški vardai, kilę iš žodžio dominicus („priklausantis Viešpačiui“ arba „gimęs sekmadienį“).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą