„Gumbelis“ nemeluoja: kaip parduotuvėje išsirinkti saldžius ir sultingus mandarinus – net gruodį

Kuo didesnis „gumbelis“ – tuo saldesnis vaisius

Pagrindinis rodiklis, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra vadinamasis „gumbelis“: tai yra iškilimas mandarino apačioje, likęs nuo žiedkočio. Kuo šis iškilimas didesnis ir labiau pastebimas, tuo didesnė tikimybė, kad vaisius bus saldus. Šis požymis būdingas mandarinams, kurie susidaro iš dvigubos užuomazgos, o tai leidžia vaisiui sukaupti daugiau cukraus.

Taip pat patariama rinktis mandarinus, kurie atrodo šiek tiek suploti iš viršaus ir apačios – idealiai apvalūs vaisiai dažnai būna rūgštesni.

Spalva gali apgauti

Ryški oranžinė spalva negarantuoja saldumo. Daugelis prinokusių veislių – pavyzdžiui, abchazijos arba maroko mandarinai – gali turėti gelsvą ar net šiek tiek žalsvą atspalvį. Svarbiausia stebėti žievės spalvos vientisumą. Didelės žalios dėmės, ypač prie pagrindo, rodo, kad vaisius yra neprinokęs.

Žievės porėtumas – saldumo ženklas

Saldūs mandarinai dažniausiai turi porėtą, šiek tiek gumbuotą žievę, kuri lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Švelniai paspaudus jaučiasi oro tarpas tarp žievės ir skiltelių. Jei žievelė yra lygi, tvirta ir „įtempta“ – greičiausiai vaisius bus rūgštus. Lygi ir tvirta žievelė yra nebrandumo požymis. Subrendę mandarinai lengvai lupasi, nes jų žievė porėta.

Ką daryti su rūgščiais mandarinais?

Jei vis dėlto nupirkote nesaldžių mandarinų – ne bėda. Nors namuose jie nebebrandinami, skonį galima pagerinti: palaikykite vaisius keletą dienų šiltoje, sausoje vietoje (tik ne ant radiatoriaus) arba įdėkite į šaldiklį – po atšildymo rūgštumas suminkštėja. Be to, iš tokių vaisių išeina puikios uogienės, padažai ir citrusiniai įdarai.

Mandarinus geriausia laikyti 4–8 °C temperatūroje – atviroje dėžėje ar vėsiame balkone, bet ne plastikiniame maišelyje. Svarbu žinoti, kad žalsvas atspalvis ne visada reiškia nebrandumą: kai kurioms veislėms tai yra norma, jei žievelė yra elastinga ir spalva vientisa.