Cepelinai galėjo būti vadinami „žifardais“?
„Cepelinai“- dar vadinami didžkukuliais. Pavadinimas cepelinai Lietuvoje prigijo nuo dirižablių gamintojo pavadinimo iš vokiečiu kalbos Zeppelin. Panašus patiekalas gaminamas Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. 1900 m. Ferdinandas Cepelinas (Vokietija) sukonstravo standųjį dirižablį, pavadintą jo vardu, nors pirmąjį dirižablį 1852 m. pastatė A. Žifardas (Prancūzija). O jeigu cepelinus vadintume „žifardais“? Dabar cepelinai gaminami įvairiausių dydžių ir su skirtingais įdarais, o padažuose dominuoja grietinė ir spirgučiai.
Virtuvės karalienė - jos didenybė bulvė
Bulvė – gana plačiai auginama kultūra, kuri Pietų Amerikoje buvo sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų. Žinoma labai daug jos veislių. Apie 1565 m. bulvių gumbai pasiekė Europą. Pirmasis juos pamatė Ispanijos karalius Pilypas II (1527–1598). 1616 m. bulves, kaip retą ir rafinuotą patiekalą, pateikdavo Paryžiuje karaliaus stalui. Branderburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas (1620–1688) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga. Apie 1770 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (1744–1797) net su kariuomenės pagalba vertė kaimo žmones auginti bulves. Tad tikėtina, jog lietuvių žemėse bulvės atsirado XVIII a. valdant Augustui III. Tad bulvės kelionė per istoriją yra labai įdomi, šios kultūros derlingi ar nederlingi metai turėdavo didžiulę įtaką šalių populiacijai ir ekonomikai. Po bulvių maro Airijoje 1845 m., katastrofiškai trūko maisto ir vyko masinė migracija į JAV. Bulvės užkariavo daugelio šalių nacionalines virtuves ir išliko populiarios iki šių dienų.
Lietuvoje ypač nuo XIX a. paplito bulviniai valgiai: didžkukuliai - cepelinai, bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai, žemaitiški blynai, virtos bulvės su pagardais ir daugelis kitų patiekalų. Virtuvės įvairovė ir jos istorija smarkiai susijusi su pačios valstybės ir geopolitiniais procesais. “Receptų migracija” ir naujų produktų atsiradimas, ekonominės ir gamtinės sąlygos leido bulvei tapti „virtuvės karaliene“.
„Kugelio detektyvas“
Visiems mums puikiai atpažįstamas literatūrinis herojus- melagis, baronas Miunhauzenas skrendantis ant patrankos sviedinio. Vokiškai „kugel“ reiškia sviedinys, kamuolys, kulka. Bulvių plokštainis - kugelis kepamas įvairiuose induose, bet pradžioje tam labiausiai tiko apvalus puodas, kuris buvo kišamas į krosnį vokiečių namuose. Lietuvoje XIX a. toks plokštainis plito per pakelės užeigas, kurias dažnai laikė žydai. Žodis „kugelis, kugolas, kuglas“ idiš kalboje reiškia apvalus. Dabar šio gardaus patiekalo turime daugybę receptų ir kažin ar pavyks sužinoti, kuris iš jų yra gardžiausias.
Bulviniai patiekalai lyderiai
„Tie kas mano, jog lietuviškoje virtuvėje nėra plataus pasirinkimo, reiktų pasiūlyti išragauti kelių restoranų meniu, aplankyti gimines skirtinguose Lietuvos kraštuose ir tik tada pasidaryti išvadas (juokiasi). Jei kalbėsime apie bulvinius patiekalus, čia tikrai lyderiauja cepelinai, bulviniai blynai ir kugelis. Tada šiuos patiekalus dar padauginkite iš mažiausiai penkių - kiek yra populiarių receptų, juk skiriasi sudėtis, paruošimo būdai ir pagardai. Žmonės dažnai turi savo mėgiamus bulvių patiekalus „favoritus“ ir čia kaip sakoma - dėl skonio nesiginčijama“,- pasakoja Žilvinas Nedzevckas, tradicinių patiekalų restorano įkūrėjas sostinėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą