Ieškant darbo moteriai koją pakiša vienas klausimas: „Pirmąkart išgirdus vos nuo kėdės nenukritau“

Kodėl pastaruoju metu iš darbdavių tenka sulaukti tų pačių klausimų apie vaikus?

Ar su manimi vienintele kažkas negerai, ar tai visų (daugumos) vaikus auginančių tėvų bėda?

 Nesuprantu, kaip mažamečius vaikus auginantiems žmonėms susirasti darbą?

Rudenį baigėsi mano vaiko priežiūros atostogos, išleidau vaikutį į darželį (džiaugiausi iki dangaus, kad mums pavyko gauti vietą valstybiniame darželyje) ir pradėjau ieškotis darbo.

Tačiau jau sausis, o aš vis dar esu bedarbė.

Bėda ta, kad praeinu visus konkursus, o paskutiniame pokalbyje darbdaviai tarsi susitarę klausia vieno ir to paties klausimo apie vaikus.

O išgirdę teigiamą atsakymą stebuklingai persigalvoja ir mano kompetencija, ilgametė patirtis, diplomai, tampa niekiniais: darbo vietai aš netinkama dėl vaikų.

Visus darbdavius patikinu ir nuraminu, kad tikrai bus, kam juos prižiūrėti – galim samdyti auklę, gali mano tėvai ar uošviai pažiūrėti vaikelį, jei negalės darželio lankyti ligos atveju.

Bet jie neatlyžta: „O jei antro vaiko užsinorėsit?“

Pirmąkart išgirdus vos nuo kėdės nenukritau.

„Ar aš neturiu teisės turėti daugiau vaikų?“ – atkirtau.

„Turit, bet mūsų įmonėje tai nenaudinga“, – atšovė jis.

Man net silpna pasidarė – kas per žmonės šiais laikais?

Kiti dar bando aiškinti švelnindami situaciją, kad va, supraskit, kaip būtų vėl jiems sunku ieškoti naujo žmogaus, kiek laiko sugaištų vėl viską perduodant į naujas rankas.

Arba net ir dabar įmonei sunku būtų rasti papildomą žmogų ligos atveju, kuris mane pavaduotų ir tt. Suprask, reikia vaiką iš darželio anksčiau bėgti pasiimti, ar vidury dienos pasiplauti, kai šie sunegaluoja, ar į kokį koncertą vesti ir tt.

Ar kiti tėvai taip pat susiduria su panašia situacija? Kaip tada susirasti darbą, kol vaikai maži, iš ko juos maitinti, iš ko gyventi?

Esu pasišlykštėjusi kai kurių darbdavių nesupratingumu, empatijos stoka, vaikus auginančiųjų diskriminacija.

Ar durys atveriamos tik mileniumso kartai, kurie neturi šeimos, paskolų, įsipareigojimų ir vietoje mokyklos susirinkimų laisvalaikį leidžia kavinėse valandų valandas plakdami liežuviu?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos