Kartais tai pergyvenama kaip likimas. Bandote jį pakeisti, žengiate žingsnį į priekį, tačiau vietoje to vėl įklimpstate į jau pažįstamą pelkę.
Siūlyčiau užduoti sau netikėtą ir galbūt netgi pasipiktinimą keliantį klausimą: „Kam man visa tai?“ Taip, taip – ne „Už ką man visa tai?“, o būtent „Kam man visa tai?“
Po to, kai klausimas nuskambėjo ir atslūgo pirmoji pasipiktinimo banga, pamąstykite apie tai, kokios naudos gaunate dažnai atsidurdami sunkiose situacijose. Ši nauda visada susijusi su jūsų poreikiais, o poreikiai – su jus supančiais žmonėmis.
Poreikiai gali būti pertekliniai arba deficitiniai. Kitaip sakant, santykiuose su žmonėmis jūs galite arba negauti visko, ko jums reikia, arba gauti labai daug to, ko jums visai nereikia.
Na kaip, išsiaiškinote savo poreikius? Dabar pabandykite suvokti, pamatyti, kaip tarsi netyčiomis, išgyvendami įvairius sunkumus, gaunate tai, ko iš tikrųjų norite: dėmesį, meilę, rūpinimąsi, užuojautą, laisvę nuo įsipareigojimų, pelnytą poilsį, savo neveiklumo pateisinimą ir t.t.
Suvokėte?
Jūs iš tiesų galite būti tų bėdų, į kurias pats įsiveliate, bendrininkas ar netgi organizatorius. Galite visiškai nuoširdžiai kankintis, patirdamas problemą po problemos ir visa širdimi trokšti iš viso to išsikapstyti. Tačiau žmogaus psichika veikia kur kas sudėtingiau. Pasirodo, jūs galite pasąmoningai organizuoti savo užslėptų poreikių patenkinimą ir tuo pat metu būti susiklosčiusių aplinkybių auka.
Ką daryti? Jeigu jūs dabar jau šiek tiek daugiau suprantate, ko norite iš kitų žmonių ir kaip galite tai gauti, susidūręs su eiline nesėkme, pats laikas pagalvoti apie būdus, kuriais galima būtų patenkinti tuos poreikius tiesiogiai, „legaliai“.
Užuomina. Jums reikalingo poreikio patenkinimo iš žmogaus juk galima paprasčiausiai paprašyti.
Ir bus jums laimė neišpasakyta.
Rašyti komentarą