Išbandė naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą: pasiruošti spėjo ne visi, nuliūdino vandens kaina

Vasario 4-ąją pagaliau buvo atidarytas ilgai lauktas, stipriai išreklamuotas naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas. 

Jį atidarę ministrai ir kiti rimti dėdės nesikuklino, vadino statinį „vienu moderniausiu, vienu geriausiu Europoje“. 

O kam kuklintis, jeigu tikrai pagaliau turime vakarietiškų standartų, Skandinavijos šalis primenantį oro uostą. Gražuolį su nelabai gražiais, senais, atgyvenusiais priestatais. 

Tačiau nuo naujojo terminalo spindesio net jau imi nebepastebėti dešinėje pusėje stovinčių senolių. Jie lieka antrame plane.

Visi, kas šią savaitę kur nors skrenda iš Vilniaus, socialiniuose tinkluose nepatingi pasidalinti savo nuotraukomis ir filmuota medžiaga su prierašais bei komentarais, ką mano apie naująjį terminalą. 

„Jaučiuosi kaip ne Vilniuje“, „Atrodo, kad esu ne Lietuvoje“, „Wow, kaip čia gražu“, „Negaliu patikėti, kad taip atrodo Vilniaus oro uostas, įgnybkite man kas nors“, – tai tik kelios nuomonės, kurias šių eilučių autoriui pavyko užfiksuoti. 

Blogų komentarų bent kol kas nesimato arba jų labai mažai. Retas dalykas mūsų mažytėje valstybėje, kurioje kiekvienas nepraleidžia progos pakritikuoti. Ir minusų suranda net ten, kur, atrodo, jų sunku surasti.

Žmonėms taip įdomu pamatyti, kaip atrodo didžioji naujiena, kad jie apžiūrėti terminalo atvyksta net neketindami niekur skristi. Prie įėjimo sutikau Raimondą su anūke Amelija, kurios autobusu atvažiavo iš Markučių mikrorajono. Nuo oro uosto gal 30–40 min. viešuoju transportu, bet joms tai nesutrukdė.

„Mes planuojame pakeliauti birželio mėnesį, tačiau labai norėjome kuo greičiau pamatyti, kaip čia viskas pasikeitė. Įspūdinga“, – komentavo ponia Raimonda.

Vilnietis Algimantas į naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, kuriam pastatyti ir moderniai įrengti mūsų valstybė išleido 70 milijonų eurų, atvyko net 3 valandas prieš savo skrydį į Portugaliją pas dukrą. 

Algimantas, kaip ir daugelis keliautojų šiomis dienomis, norėjo skirti laiko apsižvalgyti ir patyrinėti, kas naujo, kas gero atsirado mūsų pagrindiniuose vartuose į pasaulį. 

64-erių vyras paskutinį kartą keliavo praėjusios vasaros pradžioje, tad pirmiausia jį maloniai nustebino, kaip stipriai pertvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, o taip pat ir „Kiss and fly“ zona, kuri skirta išleisti ar pasitikti keleivius.

„Anksčiau būdavo tikrai didelė betvarkė, dabar man jau panašu į Italijos ir Portugalijos oro uostus“, – savo nuomone pasidalino Algimantas.

20 minučių anksčiau, nei reikia į oro uostą atvyko ir Eglė su Vytu iš Elektrėnų.

„Labiausiai bijojome, kad nerasime ar kažko nesuprasime, todėl nusprendžiau, jog reikia skirti papildomo laiko. Nemėgstu stresuoti“, – aiškino buhalterinės apskaitos įmonėje dirbanti jauna moteris.

Jai su draugu paliko įspūdį didelės naujo terminalo erdvės.

„Anksčiau būdavo labai ankšta, viskas suspausta. Dabar panašu kaip Antalijos oro uoste Turkijoje, daugiau vietos, viskas aiškiau“, – nuomone dalijosi į Berlyną savaitgaliui susiruošusi Eglė.

Ją nustebino, kad terminalas jau atidarytas, tačiau jame nėra nei vienos maitinimo įstaigos: „Labai trūksta kažkur prisėsti išgerti kavos, bet, manau, ateityje bus, nes dar daug kas uždaryta, remontuojasi. Keista, kad jie nespėjo susitvarkyti, juk atidarymo data buvo iš anksto paskelbta.“

Eglė išties teisi – stebina, kad statytojai, technikos įrenginėtojai, visos kitos tarnybos spėjo pasiruošti laiku, kaip ir buvo planuota – vasario 4-ajai, – o štai oro uosto nuomininkai – įvarių paslaugų – teikėjai, matyt, nuėjo atostogauti arba pamiegoti žiemos miegu. 

Naujame terminale apstu plotų, kurie vis dar įrenginėjami, remontuojami, vis dar uždaryti.

Kažkodėl primigę ir Lietuvos bankai, kurie ar nenori, ar tingi, o gal susiduria su kokiais nors sunkumais, bet iki šiol neįrengė savo pinigų išdavimo mašinų tam skirtoje naujoje specialiai bankomatams įrengtoje erdvėje. Ten taip ir parašyta – „Bankomatai“. 

Erdvė plati, skirta bent keturiems skirtingiems prietaisams, bet kol kas stovi tik vienas – „Medus ATM“ – pirmojo nepriklausomo bankomatų tinklo. Šioje vietoje derėtų priminti, kad daugiau bankomatų galima rasti senajame atvykimo terminale.

Keliautojus ir juos išlydinčius asmenis turėtų pradžiuginti naujieji išvykimo terminalo tualetai. Modernūs, tvarkingi ir gebantys vienu metu priimti didelį srautą lankytojų. 

Štai vyrų tualetas, kuris, reikia pabrėžti, yra nemokamas, kaip ir turi būti oro uostuose, susideda net iš 11 pisuarų, taip pat yra 4 uždaros kabinos su tualetais. 

Iš viso įrengti 8 išmanūs praustuvai, kurie ir skystą muilą išleidžia, ir rankas nuplauna, o tada jas ir išdžiovina. Tiek vyrų, tiek moterų tualetuose yra atskiri kambarėliai, skirti neįgaliesiems.

Taip pat prie tualetų galima rasti naujagimiams skirtą kambarėlį, kuriame kūdikius galima pervystyti, o taip pat ir ramiai pamaitinti. Tam ten stovi didžiulis, minkštas fotelis. Kalbant apie šias erdves, norėčiau pabrėžtinai pasidžiaugti, kad valymo tarnyba dirba idealiai. 

Tualetai bei naujagimių kambarys – ne tik nauji, bet ir itin švarūs. To mūsų oro uoste ilgai trūko! Ir tai nesusiję su patalpų amžiumi bei dizainu – tiesiog valymo paslaugų padalinys daug metų šlubavo, dabar arba pasikeitė valytojos, arba naujas, dažnesnis valymų grafikas sudarytas. Džiugina.

Viena iš jau veikiančių naujojo terminalo įstaigų yra nedidukė parduotuvėlė „Narvesen“, kur galima nusipirkti gėrimų, užkandžių, suvenyrų taip pat. Nėra tik spaudos. 

Čia itin didelis dėmesys skirtas kepiniams – nei viename kitame Lietuvoje veikiančiame „Narvesen“ neteko matyti tiek skirtingų sumuštinių ir bandelių. Kaip aiškino pardavėjos, viskas ruošiama vietoje, todėl produkcija yra šviežia. 

Ten galite nusipirkti kruasaną su mocarela ir pomidorais už 4,99 Eur, meksikietišką buritą su jautiena už 5,99 Eur, submariną su kumpiu ir sūriu už 4,99 Eur, pyrago su vištiena ir sūriu gabaliuką už 3,99 Eur, bandelę su dešrele už 2,99 Eur, arba, pavyzdžiui, kruasaną su šokoladu už 0,99 Eur.

Parduotuvėlėje kiek nuliūdino lentynos su vandens buteliukais. Pigiausias vanduo naujame terminale kainuoja 1,89 Eur, plius reikia dar pridėti mokestį už plastikinę pakuotę (depozitą). 

Yra ir brangesnio vandens: pavyzdžiui, mūsų šalies pasididžiavimas „Vytautas“ pusės litro buteliuko talpoje kainuoja 1,99 Eur, plius depozito mokestis. 

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš parduotuvių lentynų dingęs sakartveliškas vanduo „Borjomi“ jau vėl parduodamas, naujame terminale už pusės litro buteliuką teks susimokėti 2,49 Eur.

Kainos atrodo didelės, tačiau galime palyginti su kitais Europos oro uostais. Štai Frankfurte, didžiausiame Vokietijos oro uoste, vanduo tuose pačiuose pusės litro talpos buteliukuose kainuoja nuo 4 iki 6 eurų. Prieš nepilną savaitę vandens buteliuką pirkau Panamos tarptautiniame oro uoste, kur jis kainavo beveik 5 dolerius. 

Žiaurūs dalykai vyksta, pasakysite. Betgi yra išeitis – tiesiog turėkite su savimi gertuvę, tada vanduo jums nieko nekainuos.

Naujame terminale net keliose vietose yra įrengtos specialios erdvės su „Vilniaus vandenys“ logotipu, kur gertuvę prisipildyti galite visiškai nemokamai. Sutaupysite daug pinigų, pasinaudokite tuo. O ir žymiai ekologiškesnis toks variantas. 

Gertuvę pasipildyti galima tiek atvykus į naują terminalą, bendroje erdvėje iki patikrų, tiek jau užėjus į vidų, prie išvykimo vartų.

Vanduo tai dar nieko – labiau šokiruoja lagamino apvilkimo celofaniniu apsaugos sluoksniu kaina. Toks įvyniojimas šiuo metu – terminalo atidarymo proga – „su akcija“ kainuoja net 9 eurus. „Pasinaudokite puikiu pasiūlymu“, – kvietė mane darbuotoja ir įspėjo, kad vėliau kaina bus didesnė, tokia paslauga kainuos net 12 eurų. Paslauga turtuoliams, reikia pamanyti.

Daug grožio naujam terminalui priduoda įvairiose vietose iškabinti dideli ekranai, kurie šiuo metu transliuoja apmokėtas reklamas ir meną (tai naujas dalykas mūsų šalies oro uostose). 

Iš įdomiausių reklamų, kurios šiuo metu sukasi, reikia paminėti sekso žaisliukų ir priemonių intymiems žaidimams internetinės parduotuvės „Fantazijos.lt“ filmuką. Rinkodaristai pagalvojo, kad keliautojams reikia priminti, koks seksas svarbus mūsų gyvenimuose. 

Tiesa, kol kas nei vibratorių, nei ant vyriškų organų dedamų žiedų oro uosto ekranuose jie nerodo, vietoje to – boruže persirengęs humoristas Mantas Katleris duodasi dangaus ir pagalvių fone. Pats vienas, be moters.

Pirmosiomis dienomis naujojo terminalo registracija į skrydžius nestringa, kalbinti keleiviai džiaugiasi, kad viskas vyksta greičiau nei anksčiau. 

Net keturi kalbinti žmonės sakė tą patį: „Labai greitai užregistruoja.“ Tiesa, tai niekuo nepagrįsta nuomonė, nes procedūrų registruojant bagažą nesumažėjo, viskas vyksta lygiai taip pat, kaip ir anksčiau, tik tai daroma į naujus kompiuterius.

Nauja ir lagaminų atidavimo linija bei jų patikra, kurios eiliniai keliautojai nemato, visa tai vyksta jau oro uosto viduje. Tiesa, ką galima pajusti, tai naujos linijos skleidžiamus garsus. 

Dedant sverti lagaminus, sistema kartais garsiai pypsi, lyg signalizuotų apie pavojų ar apie kažkokią klaidą. Klausiau darbuotojos, ką tai galėtų reikšti? Ji sakė kol kas ir pati nežinanti: „Viskas dar nauja, nesuprantu, bet kartais papypsi. Nieko tokio.“

Didžiausias džiaugsmas ir tikrai greičiau trunkantis procesas visų keliautojų laukia antrame aukšte, kur nuo šiol įrengta pati moderniausia rankinio bagažo bei pačių keliautojų patikra. Nuo šiol nebereikia iš rankinių išsitraukti nešiojamųjų kompiuterių bei kitų technikos priemonių. 

Jūs tiesiog dedate viską į naujas daiktadėžes, nusiimate nuo savęs viską, kas gali pypsėti detektoriuose, ir einate pirmyn. Vienintelis dalykas, ką vis dar reikia ištraukti, yra skysčiai, jeigu tokių turite. 

Tačiau apsaugos darbuotojai kalbėjo, kad tai tik laikina, greičiausiai, tuoj tvarka pasikeis, ir skysčiai galės likti viduje. Labai to laukiame, visas procesas dar labiau pagreitės.

Dabar, kaip ir daug kur užsienyje, patikros sistema padalinta į dvi dalis. Jeigu, pavyzdžiui, jūsų daiktai kelia įtarimų, jei reikia juos nuodugniau patikrinti, jie nuvažiuoja pas tam skirtą papildomą pareigūną, kuris tai ir atlieka jūsų akivaizdoje. 

Jeigu daiktai apsaugai nekelia jokių įtarimų, jei sistema jiems nerodo, kad reikėtų atidžiau į viską pažvelgti, daiktai atkeliauja tiesiai pas jus. 

Daug keliaujantiems nebus nieko naujo, tačiau pas mus Vilniuje – tai didelė naujiena ir žingsnis į priekį.

Praėjus patikras – naujos, gražios erdvės. Daug vietų, kur laukiant skrydžio galima pasikrauti telefoną ar kompiuterį, netrūksta šiukšlių dėžių, jaukumui yra nemažai augalų. Labiausiai į akis krenta kelionių agentūros „Makalius“ reklaminė erdvė, kurta dizainerių. 

Po banguotu, plastikiniu stogeliu įrengti didžiuliai mėlyni krėslai, kuriuose galima ne tik sėdėti, bet ir pagulėti. Keliautojai šia erdve mielai naudojasi (labiau nei kitomis) ir džiaugiasi, kad krėslų šonuose yra rozetės.

Vilniaus oro uostas garsiai paskelbė, kad naujame terminale veiks net kelios užkandinės, daugiausia dėmesio iš visuomenės sulaukė pranešimas apie planuojamą „Burger King“ restoraną. Ėjau jo ieškoti, planavau suvalgyti mėsainį, tačiau išėjo šnipštas. 

Jokių mėsainių kol kas nėra – čia ir vėl lieka apgailėstauti, kad terminalo nuomininkai užsivėlino su remontais. 

Dar laiko užsitvėrę erdves – skelbia, jog vyksta įrengimo darbai. Kol kas naujame terminale, praėjus patikrą, nėra nei vienos veikiančios kavinės ar restorano. Išalkusiems ir tingintiems eiti iki senojo terminalo teks tenkintis užkandžiais ir gėrimais iš aparato, kuris jau veikia.

Keisčiausius skundus gavau iš rūkalių, kurių paklausiau, ką šie mano apie naująjį terminalo rūkomąjį: „Negaliu pagirti, matosi, kad nerūkantys žmonės darė. 

Nepatogu gesinti cigaretę, visi pelenai byra ant tavęs ir grindų.“ Rūkaliai mano, jog taip ilgai nebus, nes žmonės oro uosto administraciją užvers skundais ir šie bus priversti kažką keisti.

Naujame terminale nėra ir „Duty free“ parduotuvių – visos jos liko senajame terminale, tose pačiose vietose, kuriose ir būdavo iki šiol. 

Ten taip pat toliau dirba ir kavinės „Caffeine“, kepyklėlė „Crustum“, restoranai „Charlie pizza“, „Manami“, „Pankolis“ bei „Narvesen“ knygynas. 

Pakalbinau jų darbuotojus, kurie neslėpė, kad nuo pat naujojo terminalo atidarymo dienos juntamas klientų srauto sumažėjimas.

„Iki mūsų jie neateina, pardavimų pajamos sumažėjo perpus“, – neslėpė viena iš darbuotojų.

Bet tiki, kad tokia situacija yra laikina, nes keleiviams laba įdomu pasivaikščioti po naujas patalpas, viską apžiūrėti, todėl nelieka laiko apsipirkinėti ir galvoti apie užkandžius.

„Signalai neramūs, bet dar nekeliame panikos“, – komentavo oro uoste daug metų dirbanti moteris.

Visiems keliautojams derėtų priminti, kad naujame terminale atsirado tik keturi nauji laipinimo vartai. Visi kiti – tie patys, kurie būdavo iki šiol. 

Naująjį ir senąjį terminalus dabar jungia naujas koridorius. Kuriuo pirmyn–atgal galima vaikščioti kiek tik norite kartų. 

Su atvykimu į Vilniaus oro uostą niekas nepasikeitė – toliau naudosimės senuoju terminalu, senaisiais lagaminų išdavimo takeliais.