Išgirdusi, kas kalbama apie jos slaptą žinutę draugui, mergina sustingo: taip gėda dar nebuvo

Kai mokiausi mokykloje, mobilusis telefonas dar nebuvo dažnas dalykas. Jį klasėje turėjo tik pora žmonių. Aš nebuvau viena iš jų.



 

Tačiau darbui skirtą mobilųjį turėjo mano mama ir aš išdidžiai įvedžiau į jos telefoną tų dviejų savo klasės draugų numerius – esą, gali reikėti paskambinti dėl pamokų ar dar ko.

Vienas iš tų telefoną turėjusių klasės draugų buvo fantastiškas vaikinas.

Gražiausias klasėje, aukščiausias, kai šypsodavosi – skruostuose duobutės, o ir draugiškas su visais.

Buvome visai neblogi draugai, bet aš, kaip paauglė, buvau labai drovi, todėl niekad neparodžiau, kad jaučiu jam daugiau nei paprastą draugiškumą.

Tačiau telefonas atvėrė truputį kitas galimybes. Kartą sapnavau apie klasės draugą romantišką sapną.

Pabudusi niekaip negalėjau išmesti jo iš galvos, o tada drebančia širdimi ryžausi paprašyti mamos paskolinti telefoną žinutei.

Susiradau draugo kontaktus ir parašiau jam, kad sapnavau, jog man labai bloga, esu kažkokioje labai sunkioje situacijoje, o tada jis ateina ir apgaubia mane savo šiluma, išgelbsti ir aš sužinau, kad jis – mano angelas sargas.

Pasirašiau „Tavo Draugė“. Visiškai nenorėjau, kad žinotų, kas rašo – mano mamos numerio jis neturėjo – tiesiog norėjau nusiųsti tokį tarsi slaptą meilės laiškelį.

Kitą dieną įžengusi į klasę pamačiau, kad visi susibūrę aplink to mano klasės draugo suolą, o jis kažką įsijautęs pasakoja. Priėjusi arčiau išgirdau, kad minima mano žinutė.

„Turbūt mane myli, nes ten kažkaip parašyta buvo „tu mano angelas“ ar panašiai! Tik numeris nepažįstamas“, – kalbėjo jis.

Nusisukau į savo suolą, tikėdamasi, kad daugiau kalbų apie tai nebus, bet staiga populiariausia klasės panelė šūktelėjo: „Taigi aš turiu visų numerius!

Parodyk numerio galą, pasakysiu, kieno.“

Aš negalėjau pajudėti iš vietos.

Kaip per stiklą girdėjau juos kalbantis, lyginant numerius, išsiaiškinant mano, tada juoką: „Taigi čia Jolanta!“

Jis nesišaipė, kadangi buvome draugai linksmai tepaklausė, ar čia aš parašiau.

Bet kiti bendraklasiai...

Taip gėda dar nebuvo.

Nors jau praėjo daug, tikrai daug metų, bet net dabar, būdama suaugusi, negaliu to prisiminti be tam tikro nejaukumo. Brrr, atsargiai galvokite, ką rašote!

delfi.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder