Įsižeidę mes patys kenčiame: 3 būdai atsikratyti šio nemalonaus jausmo

Įsižeidimas – labai destruktyvus jausmas. Jis sukelia mums neigiamų išgyvenimų, trukdo palaikyti geranoriškus, draugiškus santykius. Kaip pakeisti savo požiūrį į nuoskaudas? Vienas efektyviausių būdų yra atsikratyti tuščių lūkesčių.

Nemažai žmonių kenčia nuo nuoskaudų ir išsižeidimų. Tokia būsena destruktyviai veikia mūsų sveikatą, mūsų santykius su žmonėmis. Be to, įsižeidimas problemos neišsprendžia.

Kaip apdoroti nuoskaudas?

Žmogus patenka į aklavietę: jis negali neįsižeisti, jis turi emocijas, ir jis vienintelis išgyvena neigiamus jausmus dėl to, kad pyksta.

Dabar nenagrinėsime situacijos, kai prieš jus esantis žmogus yra kaltas, o jūs nenorite jam atleisti.

Tai nėra įsižeidimo klausimas. Tai yra konkrečių santykių su konkrečiu žmogumi klausimas.

Organizatorių nuotr.

Įsižeidusi© www.needpix.com

Apdoroti nuoskaudas reikia tokiais atvejais:

*kai yra polinkis į įsižeidimus, kai žmogus pats pripažįsta, kad dažnai ir greitai įsižeidžia;

*kai neduoda ramybės seni įvykiai, kurie jau toli praeityje;

*kai susikaupia daugybė įsižeidimų ir jų nė kiek nemažėja;

*kai žmogus pernelyg skausmingai reaguoja ir tuo tik blogina sau pačiam gyvenimą.

Nuoskaudas ir savo požiūrį į įsižeidimus galima apdoroti, rašo portalas „B17“. Svarbiausia tuo užsiimti.

Siūlome įsisavinti tris paprastus būdus įsižeidimams įveikti.

I. Tikrų motyvų išsiaiškinimas

Pirmiausia reikia paklausti savęs: kodėl aš taip reaguoju?

Kas būtent ir kodėl mane taip užgavo šiame poelgyje?

Taip išplauks į paviršių jūsų baimės, jūsų vidiniai konfliktai.

Organizatorių nuotr.

Įniršis© www.needpix.com

Šitas būdas yra labai geras tuo, kad padeda suvokti, kokia kryptimi reikia dirbti su savimi.

II. Mažiau lūkesčių

Dauguma atvejų, kai mes įsižeidžiame ant savo artimųjų, būna susiję su nepasiteisinusiais mūsų lūkesčiais.

Žinoma, visai atsikratyti to neįmanoma, nes bet kuris žmogus yra vienu ar kitu laipsniu pažeidžiamas ir neapsaugotas nuo artimųjų.

Tačiau svarbu save sustabdyti, kai pradedate galvoti, kad:

Jis turi.

Jis privalo tai padaryti.

Tai yra tik jūsų projekcija, pageidaujamos ateities modelis, kokį norite matyti. Bet jūs patys kenčiate nuo savo lūkesčių.

Suminkštinkite reikalavimus, kuriuos keliate kitam. Verčiau sakykite sau mintyse taip: „Aš norėčiau, kad tas žmogus padarytų taip“.

Iš kart požiūris pasidarys nebe toks negatyvus kaip anksčiau, situacija sušvelnės ir galėsite tolerantiškiau žiūrėti į tai, kas vyksta.

Organizatorių nuotr.

Įsižeidimas© Pixabay.com

III. Konstruktyvi komunikacija

Užuot užsisklendę, nutilę ar laidę piktus komentarus kito žmogaus atžvilgiu, verčiau paklauskite savęs:

Kaip aš norėčiau, kad jis pasielgtų šioje situacijoje?

Kaip aš galiu jam perduoti šitą informaciją, kad jis priartėtų prie mano vizijos?

Jei ne šioje situacijoje, tai bent ateityje.

Kai žmogus klausia savęs, tai jis pereina iš vaikiškos į suaugusiojo poziciją. Jis prisiima atsakomybę už situaciją ir kuria komunikaciją.

Suprantama, kad priežasčių įsižeisti bus ir ateityje. Kiti žmonės ne visada pateisina mūsų lūkesčius, bet konstruktyviai elgiantis galima efektyviai komunikuoti su žmonėmis. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder