Įvertino „Lidl“ pastaruoju metu lydinčius skandalus: visi tuo patikėjo, dabar tinklui neša pelną

Ir tai – ne pirmasis panašaus pobūdžio skandalas, pastaruoju metu lydintis šį prekybos tinklą: kiek anksčiau „Lidl“ sulaukė šimtatūkstantinės baudos už tai, kad savo reklamose lygino saviškių produktų kainas su kitų prekybos tinklų kainomis, tačiau paaiškėjo, kad „Lidl“ kainas fiksuodavo gudraudami: konkurentų kainas fiksuodavo, kai šie dar nespėdavo jų nuleisti, nors „Lidl“ tai jau būdavo padaręs.

Ar tai – paprastos žmogiškos klaidos, ar tyčinis pirkėjų mulkinimas? Ko siekiama tokiomis reklamomis, kurios iš pradžių padeda privilioti pirkėjus, bet vėliau kerta per reputaciją? Apie tai plačiau Alfa.lt papasakojo kainas stebinčio portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Pigiausias tinklas?

Ne paslaptis, kad prieš septynerius metus duris atvėrusios „Lidl“ parduotuvės įnešė sveikos konkurencijos į lietuvišką rinką. Vokiško tinklo parduotuvės pasižymėjo mažesnėmis kainomis nei kiti prekybos tinklai Lietuvoje, todėl pastarieji buvo priversti pirkėjams pasiūlyti patrauklesnes kainas. Tačiau bėgant metams „Lidl“ kainos beveik susivienodino su Lietuvoje jau klestėjusiais tinklais.

Pasak P. Čepkausko, tokia „Lidl“ strategija buvo gerai apgalvota, siekiant atėjus į naują rinką užsiimti geresnes pozicijas.

„Viską jie atliko profesionaliai. Suformavo įvaizdį, kad jie yra nebrangūs, visi tuo patikėjo, o dabar visi neša tinklui pelną“, – Alfa.lt sakė pašnekovas.

Prieš „Lidl“ atsidarant Lietuvoje, pigiausio tinklo reputaciją turėjo „Norfa“. O dabar, praėjus septyneriems metams nuo „Lidl“ atsidarymo, šis prekybos tinklas retai kada pirmauja pigiausių prekių krepšelyje.

Reklaminė propaganda – mažų kainų įvaizdis

Viešojo transporto stotelėse Vilniuje dažnai galima pamatyti „Lidl“ nuolaidų reklamas. Būtent į tai tinklas labai daug investuoja.

„Ką jie puikiai, labai gerai daro, tai, vadinkime taip, reklaminę propagandą. T. y. ištraukdami atskiras prekes, jie turbūt daugiausia iš visų tinklų investuoja į reklamą. Tai yra į garsinę, vizualinę. Pakiša vartotoją, kaip mes sakome, po reklaminiu gaubtu. Na, bananai – 69 centai, tu tai matai per visus kanalus, tu tai matai gatvėje, tu tai girdi per radiją ir galvoji: „nu va, tikrai gerai“, o po to po kiek laiko nusiperki kitas prekes, tai jau... taip išeina. Kiti tinklai tokio biudžeto negali skirti. Profesionalumo truputį kitiems tinklams trūksta, palyginti su kiek ten... 70 metų „Lidl“ istorija“, – pasakojo P. Čepkauskas.

Mažų kainų įvaizdį sudaro ir prekių išdėstymas. Kituose prekybos tinkluose plačiai išdėstytos brangesnės prekės, o pigesnės numestos į šoną, o „Lidl“ pigesnes prekes sudeda taip, kad pirkėjas būtent jas ir pamatytų.

„Vizualiai jų asortimentas suformuotas yra gerai, t. y. kainos atrodo vizualiai lentynose žemesnės. Kituose tinkluose, tarkime, yra ten ir žinomų prekių ženklų, kurie brangiau kainuoja. Tos pigiausios prekės praktiškai tiek pat, kiek „Lidl“ kainuoja, bet žmogus vizualiai prieina ir pamato didžiajam prekybos centre, kad tos brangesnės prekės plačiau išdėtos, labiau pastebimos ir panašiai.

Išeina, kad aš lyginu atėjęs, tarkim, „Milkos“ šokoladą už ten 3 eurus su „Lidl“, kuris ne „Milka“, bet supozicionuotas kaip „Milka“ už 1,5 euro, ir man atrodo, kad tame kitame tinkle yra brangiau. Nors tame kitame tinkle kur nors lentynos apačioje guli šokoladas už 99 centus. Vaizdžiai paaiškinama, tik kitas tinklas nesugeba taip šito dalyko iškomunikuoti. O tai yra istorija, kas liečia investicijas į reklamą, į pirkėjo smegenų paplovimą, tai tikrai profesionaliai tai daro ir darė“, – kalbėjo Pricer.lt maisto krypties vadovas.

Parašyta „Pilos“, bet pagaminta (ne)Lietuvoje

„Lidl“ reklaminės kampanijos šūkis: „Parašyta #PILOS, bet pagaminta Lietuvoje!“ papiktino nemažai pirkėjų. Iš 42 tradicinių „Pilos“ pieno produktų lietuviškų – vos 20. Tai reiškia, kad Lenkijoje pagamintų produktų – 22.

Pasak pašnekovo, prieš išvysdamos dienos šviesą, reklamos pereina per keletą stadijų, todėl jas tikrina daug žmonių: atvežamos reklamuojamos prekės, darbuotojas tas prekes atneša, dizaineris prekes sudeda, fotografas / videografas prekes filmuoja, fotografuoja, yra pateikiamas maketas.

„Makete yra grietinė, varškė, kefyras ir milk (pienas). [...] Vadinasi, viduje jau toks atmestinis darbas įvyko, kad vartotojas ir taip suvalgys. Per visas šitas grandines nuo žemiausios iki aukščiausios šitas dalykas perėjo“, – komentavo pašnekovas.

Mėgstamas lietuviškas produktas

Dauguma lietuvių ant pusryčių, pietų, vakarienės stalo stengiasi dėti lietuviškus produktus. Tai galimai viena iš priežasčių, kodėl „Lidl“ atstovai nusprendė sutapatinti lenkišką ir lietuvišką produkcijas.

„Jiems tai naudinga, nes vartotojas mėgsta tą lietuvišką produktą, nors nenusipelnė tas lietuviškas gamintojas meilės, taip sukėlęs kainas, tai va ir demonstruoja, kad jie labai lietuviški. [...] Tai sąmoningas vartotojo klaidinimas, ir tiek žinių. O kodėl jis įvyko, aš manau, tai dėl „Lidl“ komandos neprofesionalumo arba atsipalaidavimo, arba nusispjovimo ant vartotojo. Iš tos pozicijos, kaip ir kainoje, pareklamavau kažką pigiai, pasakiau, kad aš pigus, o tas kitas brangus, tai čia pareklamavau kažką lietuvišką, nors visa kita nelietuviška, ir galvoju praeis. Tai va taip va praėjo skandaliuku„, – sakė P. Čepkauskas.

Tačiau Pricer.lt maisto krypties vadovas ramina, kad kokybiškai tarp lenkiškų ir lietuviškų produktų skirtumo nėra.

„Kokybiškai vartotojas nenukenčia vietoj lietuviško nusipirkęs lenkišką, vien pats apgaudinėjimo principas yra negražus. Čia lietuviškam gamintojui yra klausimai, kodėl lietuviška varškė kainuoja 3 eurus, o analogiška lenkiška kainuoja eurą. Ypač dabar, gerai, suprantu, kai čia praeitais metais brango supirkimo kainos, bet dabar mes turime pačią pigiausią pieno supirkimo kainą, o pas mus vieni brangiausių pieno produktų. Tai čia jau yra gamintojų apetitai“, – pridūrė pašnekovas.

Nevykusi politika

Dėl netikslios reklamos „Lidl“ jau buvo nubaustas. Liepos mėnesį „Lidl“ gavo 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad reklamoje lygino savos parduotuvės ir kitų prekybos tinklų prekių kainas, kurios buvo užfiksuotos ne tuo pačiu metu.

„Čia yra propagandos lygio reklama, kai 3 dalys tiesos, ir tai pateikia kaip visišką tiesą, garsiai, kiekvienam vartotojui. Vadinasi, apsimoka. Viskas yra matematika, jiems ten baudą išrašė, tai ne faktas, kad jie sumokės – dar jie teisis. Aš manau, kad čia viskas matematinio apsimokėjimo lygmens. Jeigu jiems apsimoka taip šnekėti, tai 600 eurų maximum už lenkišką kaip lietuvišką, tai jie lengvai susimokės“, – kalbėjo P. Čepkauskas.

Tačiau nors baudą „Lidl“ gali susimokėti lengvai, parduotuves stebi ir Vokietijoje esantis centrinis biuras.

„Aš manyčiau, čia yra vietinės komandos problema. Aš įtariu, kad kai šitas reikalas išlįs žiniasklaidoje ir pas vienus, ir pas kitus... centrinis jų vokiškas biuras lietuvišką stebi, ir tai pagerins „Lidl“ Lietuvos darbo kokybę, aš manau, nes mažiau darys tokių klaidų. Gaus per stogą, liaudiškai kalbant, už šituos neapsižiūrėjimus, nes tai yra visiškas arba žioplumas, arba dzingu dzin man, kaip sakant“, – pridūrė ekspertas.