"Todėl grafologija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kaip žmogaus rašysena išsidėsto popieriaus lape, nes kiekvienas žmogus raides išguldo skirtingai. Pagal tai nustatomas rašysenos harmoningumas, o pagal jį galima nustatyti žmogaus talentą, protinius gebėjimus, vidinę kultūrą“, – teigė grafologė Elona Petkelienė.
Pagrindinis dėmesys tiriant žmogaus rašyseną atkreipiamas į raides, jų aukštį, plotį, pasvirimo kampą, suspaustumą tekste, jungimą, tarpus tarp žodžių ir net į raidžių puošybą. Standartiškai yra priimta, kad raidė turėtų būti 3 mm aukščio ir 3 mm pločio.
Tarpai tarp žodžių turėtų būti tolygūs, apie 1 cm ilgio. Tačiau dažnai žmonių rašysena neatitinka šių standartų. „Pavyzdžiui, didesni tarpai tarp žodžių parodo asmens būgštavimą dėl ateities, darbo ar vaikų – tai netikrumo dėl rytojaus išraiška. J
ei tarpai tarp žodžių netolygūs, tai parodo tam tikrą žmogaus neryžtingumą, baimes, kurios dažniausiai atėjusios iš vaikystės, pavyzdžiui, tamsos baimė.
Smulki rašysena byloja apie smulkmeniškumą, kruopštumą, atidumą detalėms, didžiulę koncentraciją, polinkį analizuoti, detalizuoti, apibendrinti. Tačiau tokie žmonės dažnai linkę į uždarumą ir vienišumą, yra atsiskyrėliai“, – vardijo E. Petkelienė.
Normalios fizinės būsenos ir stabilios psichikos žmogus, nemėgstantis šokiruoti ir stulbinti aplinkinių paprastai rašo vidutinio dydžio įskaitomomis raidėmis. Minkštos ir apvalios raidės byloja apie žmogaus taktiškumą, geranoriškumą, paslaugumą, konfliktų vengimą.
O kampuota rašysena rodo, kad žmogus yra veržlus, nekantrus, savarankiškas, turintis savo nuomonę ir itin aštraus proto.
Žmogaus rašysenoje matomos atviros raidės (ypač turinčios pilvelius – a, d, p) rodo, kad rašysenos savininkas yra atlapaširdis, atviras pasauliui, kilnių jausmų. O štai uždaros raidės tekste byloja apie žmogaus uždarumą, nenorą dalintis paslaptimis.
Į dešinę arba į kairę
Į dešinę palinkusi daugumos iš mūsų rašysena parodo, jog asmenybė yra guvaus proto, domisi pasauliu ir yra atvira informacijai.
Tai byloja apie žmogaus jausmingumą, toleranciją. Į kairę palinkusi rašysena byloja apie užsispyrusį, santūraus būdo, atsargų, neryžtingą žmogų, kuris paprastai yra pragmatiškas ir dažniausiai netolerantiškas.
Labai į kairę pasvirusios rašysenos savininkas yra nepaprastai inertiškas, sunkiai priimantis naujoves. Jei tokia rašysena išlieka ir vyresniame amžiuje, tai gali sunkinti žmogaus gyvenimą.
Pasak E. Petkelienės, į kairę pasvirusiomis raidėmis labai dažnai rašo paaugliai – tai nieko smerktina, nes vyksta tam tikras asmenybės virsmas.
Tačiau jeigu į kairę rašo jau subrendę žmonės – tai nėra gerai, nes jie taip ir neišaugo iš maištaujančio amžiaus, tam tikri dalykai nesusiformavo jų asmenybėje.
Pavyzdžiui, atsakomybę už savo poelgius tokie „kairuoliai“ perkelia kitiems žmonėms, dėl nesėkmių taip pat kaltina tik kitus, tokių žmonių aprangos stilius net ir brandžiame amžiuje išlieka nebrandus, paaugliškas.
Apie jėgą ir tuštybę
Stiprus rašiklio spaudimas rašant, kai apvertus popieriaus lapą aiškiai matosi įspaustų raidžių atspaudas, anot E. Petkelienės, liudija tai, kad žmogus yra labai emocionalus ir net turi paslėptos agresijos.
O jei rašant popierius tiesiog įdreskiamas rašikliu, tai gali parodyti labai didelį agresijos lygį. Iš tokio žmogaus gali sulaukti netikėto pykčio protrūkio, tai gali virsti ir smurto proveržiu ne tik prieš kitą, bet ir prieš save.
Žmogaus tuštybė taip pat atsispindi rašysenoje. Dažniausiai ji būna labai manieringa, perkrauta puošybos elementais, taškeliais, paukščiukais ir kitomis smulkiomis detalėmis.
Tokia rašysena būdinga ne tik merginoms, kurios perdėm rūpinasi savo kūnu ir siekia įsigyti kuo daugiau materialių gėrybių, bet ir vaikinams, kurie vairuoja prabangius automobilius, nors gyvena labai kukliame nuomojamame bendrabučio kambarėlyje.
„Pernelyg išpuoštas, pretenzingas, pompastiškas raštas kai raidei „prilipdomi“ jai nebūdingi fragmentai – atspindi tuštybę, pernelyg didelius reikalavimus kitiems, gyvenimui, nepamatuotus lūkesčius“, – teigė grafologė.
Rašysena pagal asmenybės tipus
Visi žinome, kad žmonės yra skirstomi į sangvinikus, cholerikus, melancholikus ir flegmatikus. Tai štai, pažvelgus į choleriko rašyseną, galima matyti, kad žmogus rašo greitai, bet be įtampos: raidės ganėtinai kampuotos, raštas staigus, energingas, matosi, kad žmogus rašo greitai.
Sangvinikas rašo taip pat greitai, bet jau su įtampa. Lėta ir stati rašysena be įtampos parodo žmogų esant melancholiku. O lėta rašysena su įtampa byloja apie flegmatiką.
Jei žmogaus rašysenoje grafologai mato nepaprastą dirglumą, įtampą ir nerimą, gali įtarti, kad tokį žmogų kamuoja psichologinės ar net rimtesnės psichikos problemos. Taigi rašysena gali parodyti net pirmuosius ligų simptomus.
Įdomu tai, kad žmogui rašant sinchronizuojasi jo kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, nors paprastai pas žmogų vienas kuris pusrutulis dominuoja.
Todėl šiuo atveju labai sveikintinas yra dailyraštis, kuris, anot grafologų, gali harmonizuoti ir sveikatinti žmogų.
Rašymas kaip terapijos priemonė
Paradoksalu, tačiau rašymą galima naudoti kaip vieną iš terapijos priemonių, padedant žmonėms harmonizuoti savijautą.
Taip yra daroma kai kuriuose pasaulio šalių priklausomybių ligų centruose, kur pacientams daili rašysena padeda galiausiai susivokti savyje, stabilizuojasi jų emocijos.
Užtenka per dieną rasti 15 minučių, per kurias ramiai rašant dienoraštį ar kitaip užrašant savo mintis, galima sau padėti nurimti, susikaupti.
Neturėtume pamiršti, kad genialumas slypi paprastume, tad turėtume rašyti paprastai, aiškiai, sklandžiai, gramatiškai taisyklingai, be jokių papildomų detalių. Tvarkinga rašysena yra žmogaus vidinės kultūros ir gero tono ženklas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą