Ką klaipėdiečiai mano apie užsienio kalbas?

Vytautas ČEPAS, rašytojas

Moku rusų kalbą, o kitomis užsienio kalbomis laisvai susikalbėti negaliu. Rusų kalbą išmokau, kai paėmė tarnauti į karinį jūrų laivyną. Kur tu galėjai jos išmokti Biržuose? Prisimenu, kad Likėnų kurortas buvo paskelbtas sąjunginiu. Kai moterys iš Rusijos ateidavo į pliažą prie ežero ir pradėdavo kalbėti rusiškai, biržiečiai bėgdavo į šoną - galvojo, kad pasaulio pabaiga. Ten ruso per 100 kilometrų niekas nebuvo matęs.

Dabar nežinau, kokios kalbos reikia mokytis, kad galėtum su ponu Dievu ar su šventu Petru susikalbėti. Jeigu žinočiau, pasimokyčiau.

Buvau pramokęs anglų kalbą, galėjau susikalbėti. Bet kai buvau didelis viršininkas Seime, miesto tarybos vadas, kai važiuodavau į užsienį, visada šalia būdavo vertėjas. Kadangi vykdavo derybos, negalėjai mykti kaip karvė vedama prie jaučio, reikėjo tiksliai formuluoti mintis, tai mane versdavo. O kai viskas baigėsi, apleidau anglų kalbą.

Reikia mokėti užsienio kalbas. Jos - toks turtas, kurio nereikia kuprinėje nešiotis ant nugaros. Kuo daugiau jų moki, tuo geriau. Yra gabių žmonių, kurie jų moka po dešimt, dvidešimt. Tai labai gerai, bet, manau, mums užtektų mokėti anglų kalbą ir jau gali važinėti po pasaulį. Jeigu nori vykti į Aziją, kur kitur, tinka rusų kalba.

Man labai patinka italų kalba, jeigu būčiau jaunesnis, tikrai jos mokyčiausi - ji skamba labai gražiai, ja parašyta labai daug geros literatūros. Prisimenu, motina atvedė į universitetą Vilniuje savo vaiką mokytis italų kalbos, kuris mokykloje buvo mokomas vokiečių. Paklaustas, kodėl jis to nori, vaikas atsakė, kad jam italų kalba labai graži.

Bet visų pirma reikia išmokti ir gerbti gimtąją kalbą. Pažiūrėkite, kokie restoranų pavadinimai Lietuvoje, jos sostinėje Vilniuje: „Amandos“, „Augustin“, „Da Antonio“, „Farmer & the ocean“ „Momo grill Vilnius“, „Nineteen18“ ir t. t. Čia yra didžiausia tragedija, ta anglų kalba praris mus greičiau nei rusų.

Brigita ABARTYTĖ, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja

Moku lietuvių ir anglų kalbas. Jų išmokau mokykloje, studijų metais tik įtvirtinau žinias. Šiuo metu daugiau kalbų nesimokau.

Užsienio kalba reikalinga ir kelionėms, ir darbui, ir akiračiui praplėsti. Kiek teko keliauti, visada buvo galimybė susišnekėti. Darbe, jeigu pasitaiko žmogus, kalbantis rusiškai, išsprendžiame klausimą. Aš rusų kalbos mokiausi mokykloje, mano lygis yra A2, suprantu, ką sako.

Dar reikalinga būtų mokėti vokiečių kalbą, o graži man yra italų kalba. Mano buvusi bendradarbė mokėjo keturias kalbas.

Prof. dr. Viktoras SENČILA, Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanas

Kaip ir daugelis mano amžiaus žmonių, mokykloje išmokau lietuvių ir rusų kalbas, o vėliau dėl darbo - anglų kalbą. Dar skaitau baltarusių kalba, kalbėti mažiau galiu, bet tai, ką kiti kalba, suprantu. O dabar, kadangi daug žiūriu televizijos laidų, pradedu suprasti ir ką kalba ukrainiečiai.

Kaip tarptautinio bendradarbiavimo kalba yra pripažinta anglų kalba. Ji yra gana universali, savo laiku supaprastinta, kad būtų prieinama. Žinomas teiginys, kad žmogus, mokantis 500 anglų kalbos žodžių, bet kurį tekstą supranta 80 proc. Tai šios kalbos privalumas.

Kokią kitą kalbą žmogus turėtų mokytis, priklauso nuo to, kur jis nukreipia savo interesus. Tai gali būti ispanų kalba, kuri dabar darosi labai populiari. Vokiečių kalba po Antrojo pasaulinio karo buvo nubausta - jos populiarumas sumažėjo. Tai irgi svarbi kalba, bet vokiečiai dabar bendrauja ir anglų kalba.

Man atrodo, kad tai, jog bendrojo ugdymo įstaigoje jau galima pasirinkti ir mokytis dvi užsienio kalbas, labai gera praktika, bet anglų kalba vis dėlto yra pirmoje vietoje.

Kadangi aš vaikystėje gyvenau Kuboje, kai tėvas ten dirbo mechaniku laivuose, mokiausi ispanų kalbos, ji man labai graži, be to, viena seniausių pagrindinių Europos kalbų. Daug kas dabar mokosi italų kalbos, bet ji mažiau vartojama.

Esu iš akademinės ir iš jūrinės bendruomenės, žinau, kad daug jūrininkų dirbdami užsienio šalyje išmoksta jos kalbos. Pavyzdžiui, jeigu dirba laive su lenkais, natūraliu būdu bendraudami išmoksta lenkų kalbą. Mano tėvas buvo komandiruotas dvejiems metams į Kubą, paskui dirbo dar Mauritanijoje. Žinodamas iš anksto kur važiuos, prieš kelis mėnesius pradėdavo mokytis tos šalies kalbos. Jis kalbėjo ispaniškai, bet kadangi paskui tos kalbos nevartojo, primiršo ją. Ruošdamasis važiuoti į Mauritaniją jis prieš tai metus studijavo prancūzų kalbą.

Elida MANTULOVĖ, klaipėdietė

Gyvenimas mus visus ano laikmečio žmones išmokė rusų kalbos. Dabar mums labiau reikalingos kitos kalbos, nes važinėjame plačiau po pasaulį, ne tik sovietų zonoje.

Anglų kalbą mokausi nuolat nuo mokyklos ir studijų metų, lankiau daug daug kursų, esu gerokai pažengusi šios kalbos vartotoja, bet tebesimokau iki šiol, turėdama laisvą minutę pildau „Duolingo“. Aš „skanauju“ anglų kalbą, man tai patinka, galiu žiūrėti filmus, skaityti knygas, bet tikrai nesu geras „spikeris“, norėtųsi kalbėti truputėlį geriau.

Lygiagrečiai šiek tiek mokausi ispanų kalbos. Ji yra labai plačiai paplitusi pasaulyje - tiek Pietų Amerikoje, tiek Europoje - Ispanijoje, Portugalijoje.

Latvius suprantu kaip tos pačios baltų grupės kalbų atstovus - eina suprasti, apie ką jie kalba. Paklausta galiu šiek tiek ir atsakyti, moku bendro vartojimo žodžių, nes mano anyta - latvė.

Mano anūkė šiuo metu domisi korėjiečių kalba ir jos mokosi. Klausant ji skamba gražiai, muzikaliai, bet nežinau, kiek ji lengva išmokti ir ar man būtų prasmės tai daryti. Jaunimui taip, bet aš jau nebenorėčiau pradėti mokytis naujos kalbos. Man jų jau užtenka, belieka tik jas tobulinti.

Esu sutikusi gyvenime žmonių, kurie sakydavo, kad kalba šešiomis ar septyniomis kalbomis.

Airidas TAMAVIČIUS, ūkininkas

Moku lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbas. Daugiau nebesimokau, jų užtenka. Mokykloje išmokau anglų kalbą, bet ištobulinau emigravęs į Airiją, o vokiečių kalbą - išvykęs į Vokietiją. Rusų kalbos mokiausi mokykloje.

Manau, žmogus turi mokytis tų kalbų, kurios jam gali būti reikalingos, priklausomai nuo to, į ką jis orientuojasi, kur keliauja ar užsiima verslu.

Anglų vienareikšmiškai reikia mokėti, nes ja pasaulyje dažniausiai galima susikalbėti. Bet gal dar reikėtų ir ispanų kalbos. Man vokiečių kalba nebuvo tikslinis pasirinkimas, tai lėmė mano gyvenimas. O jeigu reikėtų rinktis dabar, tai greičiausiai rinkčiausi ispanų, nes ispanakalbių pasaulyje daug, be to, gražiausia man klausantis yra ispanų kalba. Nežinau, gal atsižvelgiant į šiandienines realijos reikėtų mokytis kinų kalbos.