Ką mama man sakydavo vaikystėje ir kartodavo, kai tapau suaugusi...

Vaikystėje mama man sakydavo: "Nebūkite godūs ir dalinkitės viskuo su draugais, bet visada prisiminkite tuos, kurie pas jus ateina tik dėl saldainių. Jie nėra draugai."

Mama man smėlio dėžėje sakydavo: "Jei valgysi smėlį, neliks vietos ledams."

Mokykloje mama man sakydavo: "Mokykis, vaikeli, kad galėtum daryti tik tai, ką nori, o ne tai, tik ką gali daryti.

Kai man buvo skiriamos muzikos pamokos, mama man sakydavo: "Žaidimas klasėmis kieme baigsis po poros metų, bet tavo muzikinė klausa liks visam laikui.

Baleto mokykloje mama man sakė: "Tau nebūtina tapti balerina, bet gera laikysena suteikia charakterio tvirtumo ir dešimt centimetrų ūgio.

Kai buvau maža, mama man sakydavo: "Meilė yra nuostabi, bet pirmiausia turi išmokti mylėti save."

Universitete mama man sakydavo: "Pasiimk butelį gero vyno ir tiesiog kalbėkis su tais, kurie tavęs nemyli".

Mama man sakydavo, kai verkdavau: "Ko tau gaila? Savęs? Padaryk išvadą! Likusi dalis suteikia ankstyvų raukšlių."

Skyrybų metu mama man sakė: "Daryti klaidas yra gerai, svarbu dirbti su savo klaidomis. O dabar tau reikia išmesti tą paltą ir nusipirkti naują."

Vėliau mama man sakydavo: "Kol aš gyva, mes viską išspręsime, bet vieną dieną turėsi tai padaryti be manęs".

Mama visą gyvenimą man sakė: "Neatiduok visko, nebūk priklausomas - duok tik tai, ką gali, pirmiausia pasikliauk savimi".

Žinau, kad ne visada buvau tobula dukra, bet mama visada man sakydavo: "Didžiuojuosi tavimi, vaikeli! Tu esi geriausia!"

Autorius: nežinomas