Ką skaityti prieš ruošiantis į spektaklį?

Lietuvos teatrai jau įsibėgėja su šventiniu spektaklių repertuaru, o bilietas į spektaklį gali tapti puikia dovana švenčių proga. Kodėl gi jo nepadovanojus kartu su knyga?

Juk ne visi spektakliai yra lengvai perprantami – kad patirtis būtų smagesnė, interneto knygynas patogupirkti.lt dalijasi kūrinių rekomendacijomis, pagal kuriuos pastatyti šiuo metu Lietuvoje rodomi spektakliai.

George Orwell „Gyvulių ūkis“

Prieš mažiau nei mėnesį Lietuvos teatro žiūrovus pasitiko premjera – spektaklis „Gyvulių ūkis. XXI amžius“, pastatytas pagal klasika virtusio anglų rašytojo George Orwell apysakos motyvus.

To paties pavadinimo alegoriniame pasakojime, rašytojas aprašo vieno ūkio gyvulius, kurie sukėlė perversmą ir nuvertė savo šeimininką. Visi apysakoje aprašyti gyvūnai atstovauja įvairius socialinius sluoksnius, o akyli skaitytojai pažins ir žymiausias ideologijų figūras.

Nors G. Orwellas knygą „Gyvulių ūkis“ parašė 1943-tais metais, šis kūrinys išlaikė laiko išbandymą ir vis dar yra populiarus tarp skaitytojų, o nuo šiol ir teatro žiūrovų.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuarą papildęs naujausias režisieriaus ir aktoriaus Pauliaus Tamolės darbas – spektaklis spektaklyje. Čia vaizduojami aktoriai, repetuojantys „Gyvulių ūkį“.

Kai repeticijos baigiasi, aktoriai nusiima kaukes ir patys nepajunta, jog gyvena pasaulyje, kuris yra aprašytas knygoje. Jie ima aiškintis, kas yra kaltas, jog gyvena nesibaigiančiame „Gyvulių ūkio“ tęsinyje?

Ar aktorius turi galios politikos ir didelio kapitalo akivaizdoje? Ką gali žmogus, kur nėra kariškis ar politikas? Ir kodėl kiekvienas, tiesiog dirbantis savo darbą turi prisiimti atsakomybę?

Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“

Tai kūrinys apie vieną didžiausių katastrofų istorijoje, pakeitusią tūkstančių žmonių likimus. Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygoje „Černobylio malda“ autorė pasakoja apie atominės elektrinės sprogimą, tačiau nesusitelkdama į katastrofos aplinkybes, o  skirdama dėmesį žmonių gyvenimui po šios tragedijos.

Knygoje sukaupti šios katastrofos liudytojų įrašai – gaisrininkų, karių ir jų artimųjų, likvidatorių, vietos gyventojų, mokslininkų, pensininkų ir vaikų. Kas nutiko gyventojams po katastrofos, kaip jų gyvenimas tęsėsi toliau? Knygoje sudėtos istorijos nenudailintos ir gali šokiruoti, tačiau skaitytojams atskleidžia tikrąją pasaulio realybę.

Pagal šį kūrinį Vilniaus Senajame teatre rodomas Vladimiro Dorondovo režisuotas monospektaklis „Vienišas žmogaus balsas“, kurį atlieka aktorė Aleksandra Metalnikova. Šiame spektaklyje vaizduojamas vienas iš knygos pasakojimų, kurio antrašte ir pavadintas spektaklis.

Tai jaunos rusų moters, žuvusio jauno gelbėtojo našlės istorija – vienišos moters pasakojimas, kaip ši pasimato su savo žuvusiu vyru ir mirusia dukrele. Skaudi istorija virto tikru himnu meilei, kuri, paskatinta milžiniškos katastrofos, suliepsnojo neregėta jėga.

Pasak aktorės, tai istorija apie meilę, kuri šiais laikais yra retai aptinkama, nes nuolat kas nors nutinka, partneriai skiriasi, griebiamasi naujo, vėl ir vėl. Tai istorija apie pasiaukojimą, apie gyvenimą su savo vyru, nors jo jau seniai nebėra, ir nieko kito daugiau nebereikia.

Rimantas Kmita „Remyga“

 Bestselerio „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita savo romane „Remyga“ nukelia į Šiaulius, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Pagrindinis romano veikėjas Remyga – jaunuolis, sugrįžęs iš Sovietų armijos, tarnavęs Afganistane. Norėdamas atrasti save, įsidarbina milicijoje, o pasikeitus vidinei santvarkai Remygai tenka vilktis policininko uniformą, tačiau pokyčiai vyksta ne tik išorėje, bet ir jaunuolio viduje.

Prieš atsirandant knygai, rašytojas Rimantas Kmita sukūrė tokio pat pavadinimo pjesę, specialiai parašytą Oskaro Koršunovo spektakliui „Remyga“. Spektaklyje kalbama apie Šiaulių miestą ir jo žmones, apie tikrus įvykius ir mitus, tuos, kuriems miestas tapo jų likimu.

Remyga svajoja tapti tokiu, kaip „visi normalūs žmonės“ – mylimu vyru, geru tėvu, pareigingu darbuotoju. Vis dėl to, praeities šešėliai jį vejasi, aplink vyraujantis chaosas vis tirštėja, gėrio ir blogio kova auga. Spektaklyje režisierius vaizduoja ir visos Lietuvos veidą: „tai, kas tuomet vyko Šiauliuose, vyko ir visoje Lietuvoje.“

Aleksandras Diuma „Grafas Montekristas“

 Istorinis romanas, laikomas vienu garsiausių rašytojo Aleksandro Diuma kūrinių, kurį perskaityti knygų mylėtojui yra tiesiog būtina. Romano „Grafas Montekristas“ veiksmas vyksta XIX-XX a. Prancūzijoje, o pasakojimo centre – pagrindinis veikėjas Edmondas Dantesas – jaunas jūreivis, neseniai sugrįžęs namo iš jūros. Jis svajoja vesti mylimą moterį, tačiau įsivelia į politines intrigas ir yra įkalinamas niūriame, saloje įkurtame kalėjime iki gyvos galvos.

Daug metų praleidęs nelaisvėje, Edmondas susipažįsta su dvasininku, padėjusiu jam įgauti dvasios stiprybės, išlavinti savo valią ir galiausiai pasprukti iš kalėjimo. Pasikeitęs ir netikėtai praturtėjęs pagrindinis veikėjas sugrįžta į savo gimtąjį miestą ir, pasivadinęs grafu Montekristu, ruošiasi atkeršyti visiems savo skriaudėjams.

Antrą šimtmetį skaitytojų vaizduotę intriguojanti istorija atgimsta įvairiose adaptacijose.

Kauno valstybinis muzikinis teatras žiūrovams pristato Kęstučio S. Jakšto režisuotą miuziklą „Grafas Montekristas“, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkai ir miuziklų atlikėjai Jeronimas Milius ir Karina Krysko, operos solistai Raimondas Baranauskas ir Ramūnas Urbietis, teatro solistė Kristina Siurbytė.

„Ana Frank dienoraštis“

Kai Ana Frank pradėjo rašyti dienoraštį, ji tebuvo trylikametė. Ji netikėjo, kad 1942-1944 m. jos rašytos mintys bus kažkam įdomios, tačiau pasižadėjo rašyti viską, ką patirs, nė nenumanydama, kad kažkada apie jos išgyvenimus skaitys visame pasaulyje.

Anos šeima – žydai, iš Vokietijos pabėgę į Olandiją. Nacių perkėlimai juos atsivijo ir į svečią šalį, tačiau porą metų slėpėsi ankštoje slėptuvėje, galiausiai buvo išduoti ir surasti. Ana Frank savo dienoraštyje fiksavo paaugliškas problemas – mergaitišką brandą, bundančius jausmus, norą atrodyti gražiai, sumišusias su patirtu siaubu dėl nacių persekiojimo, baime dėl savo ir artimųjų ateities.

Ana kartu su šeima buvo suimti ir mergaitė mirė Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje, nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir paskelbė Anos dienoraštį pasauliui.

Alicios Gian ir Mariaus Mačiulio spektaklyje „Kai žmonės vaidino Dievą“, įamžinta būtent ši graudi ir užburianti jaunos mergaitės istorija. Pirmiausia, tai pasakojimas apie gyvenimo kasdienybės ilgesį, pasaulyje, kurį kausto baimė.

XX a. naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį ir viešai sprendė, kurie žmonės gali gyventi, o kurie – mirti. A. Frank ir dar septyni žydai slėpėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame ir likus vos mėnesiui iki išvadavimo, vadinamieji „dievai“ juos surado...A. Frank istorija – išskirtinė, sukrečianti, turinti būti išgirsta.