Oksfordo universiteto ataskaitoje teigiama, kad 1700 m. vidutinis pasaulio gyventojas gyveno tik 30 metų. Šiandien daugybė veiksnių padeda paaiškinti, kodėl gyvename daug ilgiau nei anksčiau ir kodėl galime tikėtis, kad kada nors gyvensime dar ilgiau, rašo usatoday.com.
Preliminariais oficialiais duomenimis, 2021 m. JAV žmogus vidutiniškai gyvens 76,1 metų. Šis skaičius šiek tiek sumažėjo, o tai paaiškinama padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ligų, lėtinių kepenų ligų ir savižudybių.
Pažymima, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė įvairiose šalyse skiriasi ir šiandien vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje yra 73 metai. Kai kuriose šalyse ji yra ilgesnė.
Mokslininkai teigia, kad šiems rodikliams didžiausią įtaką daro genetika ir asmeninio gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, pasirinkta mityba ir aktyvumo lygis.
Terapeutas ir geriatras Amitas Šahas (Amit Shah) sako, kad genetika lemia 25 proc. ilgaamžiškumo. Likusią dalį, anot jo, lemia "nuo mūsų priklausantys veiksniai".
Be to, ekspertai teigia, kad socialinis ir ekonominis statusas taip pat yra svarbus sveiko senėjimo ir ilgaamžiškumo veiksnys, nes skurdesnėse vietovėse, kuriose ribotos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, šios problemos yra didžiausios.
Moksliniai laimės tyrimai parodė, kad tvirti santykiai ir nuolatinis bendravimas su žmonėmis galiausiai turi lemiamos įtakos gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui.
Taigi, norint gyventi kuo ilgiau, svarbu palaikyti prasmingus santykius ir jausti, kad mūsų egzistavimas yra svarbus, rašoma leidinyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą