Kas bendra tarp žmonių ir gyvūnų, turinčių didžiausias smegenis Žemėje: mokslininkai atsakymą rado vandenyne

Vandenynas užima beveik trečdalį Žemės paviršiaus ir jame gyvena milijonai skirtingų rūšių, apie kurias vis dar žinome per mažai. Kiekvienas naujas vandenyne atliktas mokslininkų tyrimas atskleidžia, kaip jūros gyviai gyvena po vandens sluoksniu.

Šį kartą mokslininkų tyrimas buvo sutelktas į gyvūnus, turinčius didžiausias smegenis Žemėje - pasirodo, jie turi kai ką bendro su mumis, rašo "The Guardian".

Atlikdami darbą Dalhousie universiteto Glifakse (Kanada) mokslininkai naudojo povandeninius mikrofonus ir dronus kašalotų skleidžiamiems garsams tirti. Komanda taip pat stebėjo žinduolių maitinimosi įpročius ir šūkavimus.

Dėmesio centre. "Technologies" dabar turi savo "Telegram" kanalą. Užsiprenumeruokite, kad nepraleistumėte naujausių ir įdomiausių naujienų iš mokslo pasaulio!

Pasak tyrimo autoriaus Halo Vaithedo (Hal Whitehead), tyrinėjančio kašalotus, stebinčio gyvūnų elgseną, jis su kolegomis nustatė, kad kašalotai organizuoja grupes, kurias sudaro iki 20 000 individų.

Tyrimo autoriai mano, kad kiekvienas vadinamasis kašalotų klanas naudoja savo vibracijas ir vokalizaciją - savitas, Morzės abėcėlę primenančias paspaudimų sekas, vadinamas "kodais".

Whiteheadas sakė, kad dėl savitų kašalotų "kalbų", panašių į žmonių dialektus, komandai pavyko nustatyti septynis atskirus Ramiojo vandenyno kašalotų klanus, kuriuose iš viso yra 300 000 individų.

Mokslininkai nustatė, kad skirtingų klanų individai gali susikryžiuoti vandenyne, bet niekada nesusikryžminti. Šių žinduolių tapatumo jausmas, žvelgiant iš žmogaus pozicijų, atrodo beveik gentinis: klanai labai stengiasi išsaugoti savo skirtumus, nors ir priklauso tai pačiai rūšiai.

Atkreipkite dėmesį, kad kašalotai turi didžiausias smegenis planetoje. Šių gyvūnų ilgis gali siekti apie 15 metrų, o svoris - iki 45 tonų. Ieškodami maisto jie gali nardyti iki 2 valandų, o jų mitybos pagrindą sudaro kalmarai. Taip pat žinoma, kad kašalotai aptinkami absoliučiai visuose Žemės vandenynuose.

Tyrimo metu mokslininkai taip pat pastebėjo, kad kašalotų klanus, atrodo, sudaro beveik vien tik patelės. Kita vertus, patinai retkarčiais apsilanko klane, tačiau vienu metu praleidžia ne daugiau kaip kelias valandas.

Iš tikrųjų klanuose patinai atlieka vienintelę spermos pristatymo užduotį, o patelės imasi visų "tėvystės darbų": kol veršelių motinos nardė ieškodamos maisto, jais rūpinosi "paskirtos auklės".

Ne mažiau įdomu, kad kašalotai tikriausiai priima sprendimus vadovaudamiesi bendru sutarimu, o ne iš viršaus nuleistais nurodymais.

Whiteheadas ir kolegos mano, kad toks elgesys tikriausiai atlieka svarbų vaidmenį, nes gyvūnai keliauja didelėmis gaujomis, ieškodami maisto šaltinių, tuo pat metu rūpindamiesi jaunikliais ir vengdami plėšrūnų.

Pagrindiniai kašalotų priešai yra banginiai žudikai, kurie kartais medžioja kašalotų jauniklius.

Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad kašalotai maždaug per valandą apsisuka 90 laipsnių kampu, kai tikriausiai bandė susitarti, kuria kryptimi pasukti. Dabar mokslininkai mano, kad banginių demokratija yra labai "lėtas ir painus reikalas", panašiai kaip ir žmonių demokratija.

Whiteheadas banginius tyrinėja nuo 1985 m. ir pažymi, kad jam patinka vartoti frazę "banginių tautos" kalbant apie kašalotus - taip jis gali išreikšti atskirų klanų mastą.

Savo tyrime mokslininkas nagrinėjo žmonijos istoriją ir priešistorę kaip būdą suprasti banginių evoliuciją. Tam jis palygino atskirą banginių klaną uždaroje Viduržemio jūros teritorijoje su žmonių populiacija izoliuotoje saloje, pavyzdžiui, Australijoje.

Whiteheadas atliko papildomus tyrimus didesnėse teritorijose, pavyzdžiui, Ramiajame vandenyne, kur toje pačioje aplinkoje gyvena du ar daugiau klanų, taip pat žmonės, gyvenantys toje pačioje šalyje, bet kalbantys skirtingomis kalbomis. Komandos teigimu, būtent kultūra yra vienintelis pagrįstas klanų skirtumų paaiškinimas.