Kas yra „Bostono santuoka“ ir kodėl moterys renkasi gyventi poromis

Tai reiškinys, tapęs moterų socialinės istorijos dalimi, jų siekiu nepriklausomybės ir alternatyvos tradiciniam santuokos modeliui. Šiandien „Bostono santuoka“ įgavo naują prasmę ir vis dažniau aptariama moterų solidarumo bei draugystės kontekste.

Termino kilmė

Pavadinimas atsirado po Henrio Jameso romano „Bostoniečiai“ (1886). Nors pats reiškinys egzistavo dar gerokai anksčiau, būtent tada jis gavo savo apibrėžimą.

Bostono santuokomis vadinosi dviejų moterų partnerystė, dažniausiai kilusių iš turtingų šeimų, kurios nuspręsdavo gyventi kartu ir nesituokti su vyrais. Jos turėjo bendrą namus, finansus, tvarkė ūkį, palaikė viena kitą ir dažnai gyveno kartu visą gyvenimą.

Svarbu pabrėžti, kad tokios partnerystės nebuvo laikomos „skandalingomis“. Viktorijos epochoje artima moterų draugystė su viešais švelnumo gestais buvo socialiai priimtina norma.

Kodėl moterys rinkosi Bostono santuoką

Priežasčių buvo įvairių:

• Finansinė nepriklausomybė – moterys galėjo tvarkyti bendrą ūkį ir likti nepriklausomos nuo vyro valdžios.

• Profesinė savirealizacija – bendras gyvenimas leido palaikyti mokslo ar visuomeninę veiklą, kas tradicinėje santuokoje dažnai buvo sunku.

• Asmeninė laisvė – tai buvo būdas išvengti nepageidaujamos santuokos.

• Emocinė artuma – daugeliui moterų tokia partnerystė reiškė tikrą partnerystę, kurios sunku rasti tradicinėje santuokoje.

Žinomi Bostono santuokų pavyzdžiai

• Ledi iš Llangoleno – Eleonora Butler ir Sara Ponsonby pabėgo iš savo šeimų, kad gyventų kartu Velse XVIII a. pabaigoje. Jų namai tapo vieta žinomų svečių susitikimams, įskaitant karalienę Šarlotą.

• Elis Džems ir Ketrin Loring – jų santykiai įkvėpė Elis brolį, rašytoją Henrį Džemsą, parašyti romaną „Bostoniečiai“.

• Sara Orn Juett ir En Adams Fields – žymios Amerikos rašytojos, gyvenusios kartu, dėvėjusios žiedus ir viešai šventusios „santuokos metines“.

Šios poros tapo atsidavimo ir partnerystės pavyzdžiu, nepriklausomai nuo to, ar jų santykiai buvo romantiniai, seksualiniai ar platoniniai.

Bostono santuoka šiandien

Šiandien terminas „Bostono santuoka“ vartojamas dviejose reikšmėse:

1. LGBT bendruomenėje – apibūdina moterų partnerystes, kurios gali būti romantiškos arba kvyrplatoninės (QPR) – gilesnės už draugystę, bet nebūtinai seksualinės.

2. Plačiąja prasme – kaip dviejų draugių bendro gyvenimo forma, kai jos dalijasi būstu, finansais ir buitimi, bet neturi romantiškų ar seksualinių santykių.

Ši bendro gyvenimo forma ypač aktuali šiuolaikinėmis ekonominėmis sąlygomis. Daugeliui moterų, ypač tūkstantmečio ir Z kartos atstovėms, tai praktiškas būdas užtikrinti stabilumą ir palaikymą be būtinybės tekėti ar gyventi vienai.

Šiuolaikinė Bostono santuokos populiarumo priežastis

• Augančios gyvenimo išlaidos – lengviau dalytis sąskaitomis.

• Laisvės troškimas – moterys vis rečiau siekia tradicinės santuokos.

• Palaikymas ir rūpestis – net be romantikos draugė gali tapti patikima kasdienio gyvenimo partnere.

• Įvairių santykių pripažinimas – visuomenė vis labiau priima, kad meilė ir artumas nepriklauso tik tradiciniam santuokos modeliui.

Bostono santuoka – tai ne tik istorinė įdomybė. Tai reiškinys, kuris parodo, kad moterys visada ieškojo nepriklausomybės, partnerystės ir harmonijos už tradicinio modelio ribų.

Šiandien terminas įgauna naują prasmę kaip simbolis pasirinkimo laisvės, gilesnės draugystės ir moterų palaikymo. Istorija rodo, kad Bostono santuoka gali vėl tapti aktuali, nes ji suteikia tai, ką vertino XIX amžiuje ir dabar – laisvę būti savimi.