Keliaujantiems po Lietuvą - naujas maršrutas
Tarp Skuodo ir Kretingos nusidriekusiame maršrute - ne tik garsūs objektai, tokie kaip Orvidų sodyba, didžiausias Lietuvoje akmuo Barstyčiuose ar Vaclovo Into akmenų muziejus, bet ir svečiams atviros sodybos, kavinės ir restoranai, tradicinių amatų puoselėtojų edukacijos.
Šių rajonų savivaldybių atstovai sako, kad maršrutas padėjo atsiskleisti naujomis spalvomis, pritraukti turistų, pasiūlyti jiems naujų patirčių ir į vietoves žvelgti kitaip, o vietos smulkusis verslas įgavo naujų galimybių. Tikimasi, kad „Kūlio kelias“ ateityje plėsis.
Skonių stotelės
Nors maršrutas pavadintas kūlio - taip žemaičiai vadina akmenį - vardu, žymūs krašto rieduliai yra tik nedidelė šio kelio dalis.
Nuorodos pravers tiems, kuriuos domina autentiškos kulinarinės patirtys. Pavyzdžiui, viena iš maršruto stotelių yra Motiejaus Valančiaus sodyba Kretingos rajone, Nasrėnuose - šioje vietoje Duonos ponia vadinama Vida Viskontienė lankytojus supažindina su žemaitiškų patiekalų istorija.
Čia ne tik ragaujama - svečiams pasakojama apie unikalias senąsias Žemaitijos valgymo tradicijas.
O Mosėdžio bitininkas Petras Pušinskas priima svečius, kuriuos domina natūralus medus, bičių gyvenimas, aromatiniai augalai.
Senas šeimos tradicijas tęsiantis Darbėnų vyndarys Žydrūnas Drazdas yra pasiruošęs pademonstruoti, kaip iš savo užaugintų uogų ir vaisių gamina šį gėrimą ir juo vaišina savo svečius, o Klaipėdos rajono ūkininkas Tadas Mockus siūlo edukacijas apie tvarią žemdirbystę, sveiką mitybą ir produktus, pagamintus iš ekologiškų produktų.
Norint pas juos patekti būtina registracija, nuoroda į ją skelbiama interaktyviame žemėlapyje, kuris taip pat bus labai naudingas planuojant išvyką, nes jame pažymėti visi į maršrutą įtraukti objektai.
Skuodo rajono turizmo informacijos centro direktorė Laura Ūselytė sako, kad maršrutas suteikė galimybę kai kuriems vietos smulkiesiems verslininkams sustiprinti savo veiklą, todėl tikimasi, kad prie „Kūlio kelio“ ateityje prisijungs ir daugiau ūkių ar amatininkų.
„Kūlio kelias“ leido Skuodui atsiskleisti keliautojams naujomis spalvomis. Čia ne tik jauki Vaclovo Into sodyba ir muziejus, bet ir unikali gamta bei vietinių skonių įvairovė - mūsų bitininkas sulaukė daugiau dėmesio ir sustiprino savo veiklą. Tikimės, kad maršrutas augs, prisijungs dar daugiau vietos ūkininkų ir amatų, nes Skuodas turi ką parodyti kiekvienam, ieškančiam autentiškų patirčių. Džiaugiamės, kad lankytojai pajunta mūsų rajono dvasią ir išvyksta su šypsenomis", - sako L. Ūselytė.
Kad maršrutas yra naudingas vietiniams verslams, patvirtina ir Kretingos rajono mero patarėjas Albertas Barauskas.
„Tai ne tik papildomas turistų srautas, bet ir reali galimybė smulkiesiems verslams, ūkininkams bei amatininkams diversifikuoti veiklas ir stiprinti ekonominį atsparumą. Tai reali nauda Kretingos rajonui, kurianti ilgalaikę vertę tiek turizmui, tiek vietos bendruomenėms“, - sako A. Barauskas.
Kretingos rajono mero patarėjas teigia, kad toks maršrutas keičia keliautojų įpročius ir ragina juos neskubėti.
„Tai maršrutas, jungiantis turizmą, vietos verslą ir kultūros paveldą į vieną vientisą patirtį. Maršrutas padeda atskleisti mūsų krašto savitumą, skatina lankytojus keliauti lėčiau, giliau pažinti vietos bendruomenes ir jų teikiamas paslaugas“, - teigė A. Barauskas.
„Kūlio kelyje“ galima aplankyti vaizdingas vietoves, užsukti pas vietos tradicijų puoselėtojus, maršrute yra nuorodos - kur pavalgyti, pernakvoti.
Maršrute - ir žymioji kavinė
Be pažinties su kulinarine krašto istorija ir nuostabių gamtos vietelių „Kūlio kelyje“ užsukti kviečia ir vietiniai verslai, siūlantys maistą ar nakvynę - išsirengus į tokią kelionę be viešbučio dar galima išsiversti, bet pasistiprinti tiesiog būtina.
Žemėlapyje šios paslaugos išskirtos, todėl keliaujantiems patogu planuoti, kur stabtelti užkandžiui, pietų pertraukai ar vakarienei.
Į Žemaitijos maršrutą įtrauka ir garsioji „Pakalnutė“ Salantuose - vieta, žinoma ne tik Vakarų Lietuvoje: legendos apie ją sklando visoje šalyje.
Keliautojai nori daugiau patirčių
„Kūlio kelias“ atsirado ne atsitiktinai, jis sukurtas atliepiant besikeičiančius keliautojų įpročius.
"Šiandien visame pasaulyje stebimas spartus kulinarinio turizmo augimas. Keliautojai, rinkdamiesi kryptis, vis dažniau vadovaujasi galimybe paragauti autentiškų vietos patiekalų, apsilankyti ūkiuose, dalyvauti kulinarinėse dirbtuvėse ir pajusti regiono gyvenimo ritmą per maistą.
Tyrimai rodo, kad 30-70 proc. keliautojų planuoja atostogas pagal tai, kokias maisto patirtis gali išbandyti konkrečiame regione, o kai kuriais atvejais gastronominės patirtys tampa pagrindiniu kelionės tikslu", - teigiama tarptautinio BASCIL bendradarbiavimo projekto, kurio metu maršrutas sukurtas, aprašyme.
BASCIL apima aštuonias valstybes - be Lietuvos, dar ir Estiją, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją ir Suomiją. Mūsų šalyje prie jo prisijungė keli partneriai: asociacija „Klaipėdos regionas“, dalyvavusi maršruto kūrime, taip pat Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir Lietuvos socialinių mokslų centras, o projektą koordinavo „Krinova“ mokslo parkas Švedijoje.
Projekto metu visose šalyse regionų smulkiajam verslui suteikta pagalba siekiant prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir veiklą paįvairinti.
Būtent dėl to maršrutą „Kūlio kelias“ savo kelionei pasirinkę ir Žemaitiją kitaip pamatyti nusprendę keliautojai gali tikėtis daug naujų patirčių.
„Vienas iš sprendimų, galinčių padėti smulkiems vietos maisto gamintojams, yra jų verslo veiklos įvairinimas, įsitraukiant į kulinarinio turizmo paslaugų teikimą. Tai padėtų jiems lengviau pasiekti galutinius vartotojus bei padaryti regioną patrauklesnį ir labiau matomą lankytojams“, - skelbia projekto autoriai.
Regiono verslui taip pat parengtas specialus nemokamas leidinys „Praktiniai kulinarinio turizmo paslaugų kūrimo sprendimai vietos maisto gamintojams Baltijos jūros regione“, kuriame regiono verslininkai gali rasti praktinių patarimų - kaip prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio: „Tai - praktinis gidas, kaip pereiti nuo produkto prie patirties, pasinaudojant inovatyviais verslo įrankiais, tvariu bendradarbiavimu ir rinkos poreikių suvokimu.“

Rašyti komentarą